Moters paveikslas lietuvių literatūroje (2)


Moters paveikslas lietuvių literatūroje (2). Rašinys.


Lietuvių literatūroje gausu engiamų moters įvaizdžių. Plaukianti pasroviui moteris, daranti tai, kas jai liepiama. Per didelis jos švelnumas ir gerumas, trukdo pasipriešinti. Tad moteris dažnai vaizduojama aukos vaidmenyje. Moterys kenčia manydamos, jog taip ir turi būti. Tokia engiama, nemylima ir išnaudojama yra Katrė, pagrindinė XIX a. rašytojos Žemaitės apsakymo „Marti“ veikėja. Žemaitė į kūrybą atsinešė daug karčios savo gyvenimo patirties, tad nenuostabu, kad ir pagrindinė kūrinio veikėja nėra laiminga. Katrė atiteka į Vingius tėvų verčiama. Nemyli ji Jono ir prašo tėvelio, kad pasigailėtų, neduotų vargo vargti, tačiau šis yra įsitikinęs, kad vienturtė taps laiminga, juk tokios derlingos Vingių žemės, tokios plačios pievos... Savo ruožtu Vingis taip pat nužiūrėjo Katrę, nes Driežas žada duoti savo dukrai didelę pasogą. Taip sujungiami skirtingi žmonės, kurių šeimose vyrauja patriarchaliniai santykiai. Taigi jaunos moters likimas -kitų rankose. Vestuvių sandėris – tai nelaimingo gyvenimo pradžia.Katrė – šviesos, žmogiškumo, gerumo ir tvarkos pavyzdys. Ji labai skiriasi nuo Vingių, kurie yra kaimo apsileidimo, tamsumo ir bukumo įsikūnijimas. Vingienė – tai senovinio kaimo moteris, kuri negailestinga kitiems. Vingio žmona yra tipiška liaudies dainų ir pasakų anyta, kuri visada priešiška marčiai. Taigi Katrė iš pat pradžių nepritampa prie Vingių. Seniai Vingiai vadina ja „šavalka“, „plike“, „tingine“. Katrės vyras, jaunas žmogus, yra suglebęs ir ištižęs.

  • Microsoft Word 14 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 4 puslapiai (1317 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Rasa
  • Moters paveikslas lietuvių literatūroje (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Moters paveikslas lietuvių literatūroje (2). (2018 m. Sausio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/moters-paveikslas-lietuviu-literaturoje-2.html Peržiūrėta 2019 m. Kovo 20 d. 11:02
×