Muzikinis ekspresionizmas


Muzikinis ekspresionizmas.


Ryškiausiai muzikinio ekspresionizmo idėjos ikūnytos muzikinėse dramose ir operose. Jų literatūrinį pagrindą dažniausiai sudaro ekspresionistų dramos, kuriose mažai veikėjų (kartais tik vienas). Muzika koncentruota, spalvinga, dramatiška.

Geriausiais pavyzdžiais laikytinos Schönbergo muzikinės dramos „Laukimas“ (1909), „Mėnulio Pjero“ (1912), „Laimingoji ranka“ (1913). Paulio Hindemitho opera „Žudikas moterų viltis“ (1919) ir Bélos Bartóko pantomima „Stebuklingas mandarinas“ (1919).

Ryškiausia ekspresionistinė opera yra „Vocekas“ (1920), kurią parašė Albanas Bergas (1885-1935). Jis sukūrė ir trijų veiksmų operos libretą, pagal nebaigtą dramą.

Operoje pasakojama apie austrų armijos kareivį Voceką, su gavės mergina Marija auginantį nesantuokinį vaiką. Kad užsidirbtų pinigų, Vocekas leidžia karininkui su juo eksperimentuoti: jį domina Voceko psichinė liga, tačiau nuo bandymų sveikata nuolat blogėja. Tuo pat metu kitas karininkas suvilioja Mariją. Voceko galvoje bręsta kerštas.

  • Microsoft Word 12 KB
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 1 puslapis (317 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Agnė
  • Muzikinis ekspresionizmas
    10 - 5 balsai (-ų)
Muzikinis ekspresionizmas. (2016 m. Gegužės 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/muzikinis-ekspresionizmas.html Peržiūrėta 2018 m. Balandžio 19 d. 16:11
×