Natūralus gyventojų judėjimas


Įvadas. Lietuvos gyventojų gimstamumo kaita. Gyventojų suminis gimstamumas. Lietuvos gyventojų gimstamumo teritorinis pasiskirstymas. Mažėjančio gimstamumo priežastys ir pasekmės. Lietuvos gyventojų mirtingumo kaita. Gyventojų natūralios kaitos dėsningumai Lietuvoje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Gyventojai - kiekvienos valstybės svarbiausias gyvavimo elementas. Jie yra ne tik valstybės piliečiai, bet ir jos ugdytojai, materialinių ir kultūrinių vertybių kūrėjai. Nuo jų skaičiaus, natūralaus ir migracinio judėjimo, kaitos ir amžiaus struktūros priklauso tautos išlikimo galimybės.

Nesenai žmonija įžengė į XXI amžių, kuris jau dabar yra įvardijamas kaip dramatiškų pokyčių laikotarpis. Šiuos pokyčius jaučiame kasdieninėje savo gyvenimo aplinkoje (šeimoje, darbovietėje ar mokymosi įstaigoje), kiekvieną iš mūsų vienaip ar kitaip paliečia ir tie pasikeitimai, kurie vyksta šalyje, Europoje ar pasaulyje. Viena svarbiausių šių pokyčių varomųjų jėgų yra žmonių populiacijos pasikeitimai, kitaip tariant, gyventojų skaičiaus, struktūros, jų teritorinio pasiskirstymo pokyčiai (Kanopienė, 2008). Jau nuo XXI a., Lietuvos miestuose yra didžiausias gyventojų skaičius ir yra susikoncentravęs didžiausias kapitalas, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokia yra demografinė padėtis miestuose.

Per visą Lietuvos istoriją svarbiausiu gyventojų didėjimo šaltiniu buvo natūralusis gyventojų prieaugis. Įvairiais laikais gimimų ir mirimų kaita buvo skirtinga ir lėmė nevienodą natūralų gyventojų prieaugį. Tačiau jo vaidmuo gyventojų daugėjimo procese buvo lemiamas. Natūralusis gyventojų prieaugis ne tik didino šalies gyventojų skaičių, bet ir dengė didžiulius emigracijos kiekius, žmonių praradimus karo metais, nuostolius dėl išorinių mirties priežasčių (Stanaitis ir Butkutė, 2011, p. 58).

Lietuvos miestuose bei kaimuose mažėjantis natūralus gyventojų prieaugis kelia didelį susirūpinimą, nes mūsų tauta atsiduria prie išnykimo ribos. Didžiausią pavojų kelia pastaruoju metu labai sumažėjęs gimstamumas. Gimimų sumažėjimas didele dalimi lemia sudėtingą demografinę situaciją Lietuvoje. Mažėjant gimstamumui keičiasi ir amžiaus struktūra, mažėja darbingo amžiaus žmonių ir didėja senyvo amžiaus. Vyksta demografinis senėjimo procesas. Gimstamumo mažėjimas nebeužtikrins kartų kaitos.

Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos gyventojų natūralųjį judėjimą, jo kaitą ir kaitos priežastis.

Suminis gimstamumo rodiklis 1960 metais buvo 2,59, tačiau 1980 m. jis sparčiai mažėjo, ir siekė tik 1,99. Tačiau nuo 1990 m. suminis gimstamumo rodiklis palengva pradėjo didėti, vienai moteriai teko 2,03 vaiko (žiūrėti lentelę Nr. 1). Tačiau palanki demografinė situacija yra laikoma kai suminis gimstamumo rodiklis yra apie 2 ir daugiau. Galima pastebėti, kad tokių rodiklių Lietuvoje nuo 2001 metų jau nebėra. Toks mažas gimstamumas nebeužtikrina kartų kaitos. Pasak, Vaitekūno (2006), tokios tendencijos gali vesti prie dramatiškų tautos išlikimo pasekmių.

Vidutinis gimdančiųjų moterų amžiaus skaičius, gimdant pirmąjį vaiką, pradeda labai kisti. Kiekvienais metais moteris gimdo vis vėliau. Jei 1980 metais jos gimdė būdamos 23 metų, tai 2011 gimdė būdamos jau 26 metų.

Būtu nesunku pastebėti, kad pats didžiausias gimstamumas pagal visas grupes buvo, 1960 metais, būtent tada kai buvo Lietuvoje vienas didžiausiu gyventojų skaičius.

Svarbiausias veiksnys, kuris daro įtaką gyventojų skaičiaus kaitai, yra gimstamumas. Jis yra biologinis reiškinys, taip pat kaip ir mirtingumas.

Tačiau labai sunku nustatyti, kodėl toks mažas gimstamumas yra Utenos apskrityje, nes gyventojų skaičius nėra pats mažiausias, migracija ir emigracija taip pat nėra pati didžiausia ir darbingo amžiaus žmonių taip pat šioje apskrityje nėra mažiausia, todėl labai sunku pasakyti, kas turėjo įtakos šiai apskričiai, kad toks mažas gimstamumas.

  • Microsoft Word 202 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3081 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ingrida
  • Natūralus gyventojų judėjimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Natūralus gyventojų judėjimas. (2017 m. Kovo 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/naturalus-gyventoju-judejimas.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 06 d. 04:56
×
116 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo