Naudingumo funkcijos hipotezė


Įvadas. Apie naudingumo funkcijos hipotezę. Hipotezės atsiradimas. Esmė. Naudingumo funkcijos analizavimas. Formalus apibrėžimas. Ribinis naudingumas. Ordinalinis naudingumas. Vartotojo naudingumo maksimizavimas. Vartotojo pageidavimų alternatyvieji kaštai. Ribinis supratimas (finite sensibility). Išvados. Literatūros sąrašas.


Nors naudingumo funkcijos teorija jau ilgą laiką buvo standartinis požiūris i neapibrėžtą individualų naudingumo pasirinkimą, atsirasdavo vis daugiau įrodymų, kad ji nepakankamai gerai paaiškina tikrą elgesį (Bardsley ir Harris, 1986; Binswanger, 1981; Machina, 1982; Quiggin, 1982). Iš alternatyvių teorijų ypač sklandus buvo Machina (1982) požiūris.

Machina požiūris, kuris yra bendro pobūdžio ir kuris apima kelias alternatyvias teorijas, gali būti intuityviai apibūdintas kaip seka. Vietoje pastovios klasikinės naudingumo funkcijos hipotezės (von Neuman ir Morgernstern, 1944), ekonomistai naudoja ir naudingumo funkciją kuri gali keistis atsižvelgiant į aplinkybes.

Naudingumo funkcija labai naudinga pagalbinė priemonė norint panaudoti optimizavimo teoriją sprendžiant paklausos teoriją. Be naudingumo funkcijos naudojimo gali būti sudėtinga įgyvendinti šią užduotį žiūrint iš matematinės pusės. Kita vertus, ne kiekviena pirmenybė gali būti pateikta pasitelkiant naudingulo funkcija. Vis dėlto, nepaisant kai kurių metodo trūkumų, naudingumo funkcija yra neatsiejama nuo šiuolaikinių ekonominių modelių.

Naudingumo funkcija mums parodo ryšį tarp suvartotų prekių ar paslaugų kiekio ir pasiekiamo naudingumo. Kadangi realiai išmatuoti naudingumą yra sudėtinga, todėl naudingumo funkcija gali būti suprasta kaip tam tikro skaičiaus priskyrimo kiekvienam galimam prekių rinkiniui būdas, kai naudingesniems/labiau mėgstamiems rinkiniams suteikiamas didesnis skaičius. Todėl jei prekių rinkinys X1 su X2 teikia daugiau naudingumo nei X2 su X3, tuomet u(X1,X2) yra daugiau nei u(X2,X3). Vadinasi, tokiu atveju vartotojas teikia pirmenybę, rinkiniui X1 su X2 prieš rinkinį X2 su X3.

Dažniausiai yra vertinamas ne vienos gerybės naudingumas, o rinkinio. Esmė tame, kad vartotojų pasitenkinimas paprastai priklauso nuo to, su kokiais kitais gerybių rinkiniais yra vartojamas šis rinkinys. Pavyzdžiui, druskos naudingumas žymiai padidėja jei ji naudojama kartu su mėsa.

Vartotojo uždavinys susideda iš to, kad turėdamas ribotus išteklius jis galėtų įsigyti rinkinį, kuris atneša jam didžiausią pasitenkinimą. Tokiu būdu didindamas gaunamą pasitenkinimą vartotojas maksimizuoją savo gerovę.

Įsivaizduokime, kad F ir V pagal Machina yra sklandžios funkcijos.

Naudingumo funkcija yra nekintama, jeigu konstanta yra įtraukta į U(x). Tai unikali naudingumo funkcija, kuri tenkina natūralią būklę.

  • Microsoft Word 55 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2203 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ilona
  • Naudingumo funkcijos hipotezė
    10 - 2 balsai (-ų)
Naudingumo funkcijos hipotezė. (2017 m. Lapkričio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/naudingumo-funkcijos-hipoteze.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 20 d. 22:26
×