Naujųjų laikų finansų teorijos


Įvadas. F. guicciardini, n. machiavelli, j. bodin, g. botero. Anglų finansų teorijos w. petty, j. lock, j. swift. Vokiečių kameralistų finansų teorijos w. v. schroder, k. v. klock, l. v. seckendorff, j. h. g. v. justi. Prancūzų finansų teorijos s. vauban, c. montesquieu. Fiziokratų finansų teorijos f. quesnay, r. j. turgot, m. mirabeau, j. c. m. v. gournay. Anglijos filosofai d. hume, a. smith. Išvados. Literatūros sąrašas.


Naujųjų laikų pradžia traktuojama su Viduramžių epochos pabaiga ir Renesanso pradžia. Renesanso idėjos pakeitė ne tik mąstymą apie žmogų, meną, religiją, bet ir apie mokslą. Vis daugiau Europos mąstytojų ir filosofų atkreipė dėmesį į ekonomiką ir finansus, kuomet buvo pastebėta stagnacija bei atsilikimas nuo Azijos valstybių.

Būtent naujųjų laikų epochoje susiformavo ekonomika kaip mokslo šaka, kuri yra išlikusi iki šių dienų bei turi ryškų vaidmenį, ne tik prekyboje, bet ir visoje valstybės politikoje ir valdyme.

Darbo tikslas – atskleisti naujųjų laikų finansų teorijas, jų išskirtinumus bei būdingus bruožus.

Naujųjų laikų finansų teorijų pradžią galima sieti su Italijos istoriku, diplomatu ir politiku Francesco Guicciardini (1483 – 1540). Žymiausiame darbe „History of Italy“ autorius atskleidžia Italijos aristokratų gyvenimo subtilybes (Encyclopedia of the..., 2004). Visada besisukdamas aukštuomenėje, Guicciardini galvojo ir apie žemesniuosius sluoksnius. Politikas vienas pirmųjų iškėlė progresinės sistemos idėją taip siekdamas suvienodinti skirtingų socialinių sluoksnių turtą. Mokesčiai buvo laikomi viena geriausių priemonių šiam tikslui pasiekti. Verta paminėti ir tai, kad žymus XV – XVI a. politikas siūlė įvesti akcizus druskai ir miltams, nors šie ir būtų didelė našta vargingiausiems sluoksniams (Jurgutis, 1938).

Panašiu laikotarpiu gyvenęs (1469 – 1527) Italijos politinis veikėjas, istorikas ir garsiausio kūrinio „The Prince“ rašytojas Niccolo Machiavelli glaudžiai bendradarbiavo su anksčiau minėtu veikėju F. Guicciardini. Priešingai nei pastarasis politikas, jis pateisino klastą, veidmainystę, smurtą ir cinizmą, t.y. bet kokias žiaurias priemones valdžioje, jei tik jos padėdavo pasiekti tikslą (Barnett, 2006). Pats daug metų dalyvavęs politiniuose reikaluose, suformavo keletą idėjų. Daugiausiai dėmesio skyrė armijos finansų analizei ir žemės mokesčiams. Teigė, kad šalis turi skirti pakankamai finansavimo krašto apsaugai, nes nepriklausomybė – svarbiausias šalies požymis. Kalbant apie žemės mokesčius, jis siūlė sudaryti kadastrą ir pagal jį remiantis teisingumo principu paskirstyti mokesčius. Turto mokestis turėtų būti paskirstomas pagal mokėtojų pajėgumą. Šiuo aspektu Machiavelli primena Guicciardini, kurie abu siekė teisingumo žemės apmokestinime. (Jurgutis, 1938).

Vienas iš žymiausių XVI a. finansų teoretikų buvo Prancūzijos filosofas, teisininkas Jean Bodin (1529 – 1596). Daug diskusijų sukėlęs jo veikalas „Six Books of the Commonwealth“ davė didelį įnašą į finansų teorijos plėtojimą. XVI a. Europoje vyravo didelė infliacija. Buvo manoma, kad taip įvyko dėl sparčiai padidėjusio tauriųjų metalų, tokių kaip auksas ir sidabras, kiekio. J. Bodin papildė šią teoriją teigdamas, kad didėjanti pinigų pasiūla šalyje sukėlė žymų ir besitęsiantį kainų didėjimą. Tai laikoma pirmąja kiekybinės pinigų teorijos versija. Pagrindinėmis infliacijos priežastimis jis išskyrė spartų sidabro ir aukso Europoje pagausėjimą, pirklių ir amatininkų monopolijų įtaką nustatant kainas, prekių trūkumą šalyje dėl didelio eksporto ir mažo importo, paklausą prabangos prekėms, karą (Stanford Encyclopedia of..., 2014). Bodin taip pat išskyrė 7 iždo pajamų šaltinius: domenai, karo lobis, dovanos, sąjungininkų rinkliavos ir mokesčiai, prekyba, muitai, valdinių mokesčiai. Pačiu sąžiningiausiu ir patikimiausiu pajamų šaltiniu laikomas valstybinis domenas. Paskutinysis įvardintas šaltinis turi būti naudojamas tik kritiniu atveju nepasiteisinus kitoms priemonėms, kadangi buvo manoma, jog mokesčiais yra pažeidžiama nuosavybės teisė (IEP, 2006). J. Bodin buvo didelis akcizų, muitų ir rinkliavų šalininkas. Tuo pačiu laikotarpiu Prancūzijoje gyvenęs mažai žinomas teoretikas Froumenteau teigė, kad prancūzus slegia dideli mokesčiai, tačiau jie visiškai nenaudingi, nes didžioji dalis šių lėšų patenka į valdininkų rankas ir neformuoja šalies iždo pajamų (Jurgutis, 1938).

  • Ekonomika Referatas
  • Microsoft Word 65 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (6183 žodžiai)
  • Universitetas
  • Imprezawrx
  • Naujųjų laikų finansų teorijos
    10 - 1 balsai (-ų)
Naujųjų laikų finansų teorijos. (2017 m. Gegužės 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/naujuju-laiku-finansu-teorijos.html Peržiūrėta 2018 m. Vasario 23 d. 16:51
×