Neįgaliųjų socializacija Neįgaliųjų Naujajame teatre


Įvadas. Neįgaliųjų socializacija Neįgaliųjų Naujajame teatre. Socializacijos apibrėžimas. Neįgaliųjų Naujojo teatro samprata. Neįgaliųjų Naujojo teatro aktorių socializacijos ypatumai. Metodologija. Tyrimo strategija. Tyrimo imtis. Duomenų rinkimo metodas. Duomenų rinkimo procedūra. Duomenų analizės metodas. Duomenų analizės procedūra. Rezultatai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo objektas: suaugusių neįgaliųjų socializacijos ypatumai, įsidarbinus Neįgaliųjų Naujajame teatre.

Tyrimo tikslas: aprašyti suaugusių neįgaliųjų socializacijos ypatumus teatro meno srityje.

2. Ištirti suaugusių neįgaliųjų, dirbančių Neįgaliųjų Naujajame teatre socializacijos ypatumus, įsidarbinus šiame teatre.

Dalyvavimas kokioje nors visuomenės veikloje, įskaitant ir fiziškai, skatina socializaciją, kuri bendrosios sociologijos požiūriu apibūdinama kaip mokymosi gyventi visuomenėje ir socialinių santykių kūrimo vyksmas. Jo metu žmogus įsisavina elgesio bei bendravimo modelius, būdingus jų socialinėje aplinkoje, kurie tampa jų tolesnės veiklos motyvacijos pagrindu (Samsonienė 2008).

Teatro kaip darbovietės perspektyvoje socializacija gali apibūdinama kaip procesas trunkantis visą karjeros laikotarpį, kurio metu įgyjamos naujos socialinės žinios ir įgūdžiai (Maanen, Schein 1979).

Terminas „negalia“ šiais laikais suprantamas kaip „socialinis negalios modelis“, kur pabrėžiami asmens gebėjimai bendrauti su visuomene, o ne asmens individualūs trūkumai (Barnes, 2003). Neįgaliųjų Naujasis teatras daro ilgalaikį kultūrinės ir socialinės integracijos poveikį ne tik atskiriems individams, bet ir plačiau – visai įstaigai, kuri nuolat ugdo neįgaliųjų vaidybos gebėjimus ir savo kūryba jau pelnė visuomenės pripažinimą. Neįgalieji jaučiasi įvertinti, saugūs, išreiškia save kaip puikūs aktoriai ir lygiaverčiai žmonės.

Ankstesnis tyrimas parodė, kad teatre dirbantys neįgalieji suvokia save kaip aktoriai, kultūros darbuotojai, menininkai. Moksliniame tyrime sutelktas dėmesys į aktorių ir jo siekius. Tai pozityvi, aukštų etikos standartų refleksija, suvokiant, kad visi žmonės, net jei jie neįgalūs ar mažiau įgalūs, yra kūrybingi ir lygūs. Teatras yra vieta, kur neįgalieji menininkai gali jaustis išlaisvinti nuo savo neįgalumo ir rasti saviraišką aktorystėje.

Tyrimas taip pat nagrinėjo ir atskleidė, kaip keičiasi neįgalieji ir profesionalūs menininkai, kurdami kartu. Menas su neįgaliaisiais turi estetinį poveikį, kuris formuoja kūnus, mintis, vaizduotę bei aktorius, žiūrovus ir mokslininkus, kad jie galvotų kitaip apie mus supantį pasaulį, apie galias ir negalias. Teatras daugeliui čia dirbančių žmonių suveikė kaip katalizatorius ir nulėmė teigiamus jų asmeninius ir socialinius pokyčius: paspartino kai kurių asmenų sveikimo procesus, paskatino atkurti socialinius ryšius, išugdė jų savivertę, savarankiškumą, stiprybę ginti savo teises, priešinantis galimai stigmai ir diskriminacijai, kai kuriuos paruošė sugrįžti į sveikųjų darbo rinką.

  • Microsoft Word 34 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (1905 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aurelija
  • Neįgaliųjų socializacija Neįgaliųjų Naujajame teatre
    10 - 2 balsai (-ų)
Neįgaliųjų socializacija Neįgaliųjų Naujajame teatre. (2017 m. Lapkričio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/neigaliuju-socializacija-neigaliuju-naujajame-teatre.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 13 d. 03:02
×