Neoliberalizmas

Neoklasikine kryptimi šiuolaikinės politinės ekonomijos sistemoje vadinamos kembridžo (a. Maršalas), londo­no (v. S. Dževonsas, l. Robinsas, dž. Midas) ir čika­gos (f. Naitas, h. Simonsas, m. Fridmanas) mokyk­los, besiremiančios ribinio naudingumo bei gamybos veiksnių teorijomis. Šiai krypčiai taip pat priklauso vo­kiečių (v. Oikenas, l. Erhardas), prancūzų (z. Riuefas, g. Piru, m. Alė) ir austrų-amerikiečių (l. Myzas, f. Hajekas) ekonominio liberalizmo teoretikai.

Visų šių mokyklų atstovai atkakliai gina privatine nuosavybe pagrįstos laisvosios verslininkystės idėją. Jie tei­gia, kad tik ekonominio reguliavimo mechanizmas, pagrįs­tas stichine rinkos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra (kin­tant kainoms) bei papildomas valstybės ūkinės politikos priemonėmis, gali išsaugoti privatinės iniciatyvos laisvę. Pastaroji laikoma esanti būtina bet kurio racionalaus eko­nominio valdymo prielaida. Mat privatus ūkininkavimas ir neribota konkurencija, jų nuomone, yra svarbiausia eko­nominio augimo ir pažangos jėga.

Skirtingai nuo keinsistinės krypties ekonomistų, kurių darbuose itin daug dėmesio skiriama visuomeninio pro­dukto realizavimo sąlygoms, neoklasikinės krypties atsto­vai nagrinėja bendrus ekonominių išteklių ir produkcijos paskirstymo principus kapitalizmo sąlygomis. Neoklasiki­nės teorijos atstovai tiria augimo veiksnių (arba gamybos išteklių) proporcijas remdamiesi mikroekonomine kapi­talistinės reprodukcijos analize (kai kurie iš jų — siekda­mi atsižvelgti į techninę pažangą).

šių pažiūrų šalininkai, kaip ir keinsizmo teoretikai, darbinės vertės teorijai priešpriešina teiginį, pagrįstą regi­mybe, kad pajamų dydį bei jų pasiskirstymą lemia gamybos veiksnių naudingumas.

Laisvosios konkurencijos sąlygomis šį naudingumą, esą, atspindi teisinga kaina, todėl rinkos mechanizmas turįs užtikrinti skirtingų visuomenės klasių interesų har­moniją. Tikrovėje vykstanti aštri klasių kova aiškinama neekonominiais veiksniais, profsąjungų tariamai užimama monopoline padėtimi darbo jėgos ekonominio liberalizmo doktrina atsirado formuojantis kapitalizmo gamybiniams santykiams ir siekiant buržua­zijai pašalinti visus atgyvenusio feodalizmo suvaržymus tarp gamintojų bei prekiautojų neribotai konkurencijai plėtotis. Ekonominio liberalizmo esmę, jo šalininkų nuo­mone, išreiškė ,,laissez-faire (valstybės nesikišimo) principas.