Neurofiziologija - nervų sistema


Centrinę nervų sistemą. Periferinę nervų sistemą. Somatinė nervų sistema. Vegetacine autonomine nervų sistema. Funkciniai neuronų ypatumai. Laiko ir erdvės sumacija. Liekamieji membranos potencialai. Nervinio impulso plitimas. Sinapse tarpsinapsinį plyšį. Aksono galą terminalę. Sinapsinis impulso plitimas. Receptorių aktyvinimas vienu metu. SKAUSMAS Atpažįstant ir įvertinant skausmą. Didina noceceptorių jautrumą. Skausmo jutimo komponentai. Pamato mazgai ganglion basalis. Parkinson ‘ o. Huntington ‘ o. Nesąmoningus automatinius judesius. Naujoji žievė - neokorteksas. Smilkininė momeninė arba pasieninė parietalinė. Kontroliuoja kūno temperatūrą. Kontroliuoja troškulio pojutį , šlapimo šalinimą , šlapimo pūslės susitraukimus. Kontroliuoja maisto valgymą. Vidurinės smegenys mesencephalon. Užpakalinės smegenys smegenų kamienas. Galinės smegenys - didžiosios smegenys. Bazaliniai ganglijai pusrutulių pamato branduoliai. Hipokampas Amonio ragas. Judinamasis akies nervas. Prieangio ir sraigės nervas. Liežuvinis ryklės nervas. Klasikiniai neurofiziologiniai metodai. Mielino dažai –. Membranos dažai –. Neuroninių jungčių žymėjimo. Amino rūgšties autoradiografija –. Šiuolaikiniai neurofiziologiniai metodai biocheminiai smegenų tyrimo metodai mikrojonoforezė. Elektrofiziologiniai smegenų tyrimo metodai. Didelio neuronų skaičiaus. Ekstirpaciniai smegenų tyrimo metodai. Gyvų smegenų tyrimo metodai.


Priekinės smegenys – Tarpinės (gumburas ir pagumburys) ir didžiosios smegenys (bazaliniai ganglijai, smegenų žievė, limbinė sistema, hipokamas).

Periferinę nervų sistemą (PNS), kuriai priklauso 12 porų galvinių nervų, išeinančių, 31 pora nugarinių nervų, įvairūs nerviniai mazgai ir rezginiai.

Funkciniu požiūriu visa nervų sistema yra skirstoma į dvi dalis:

Multipolinius. Multipoliniai neuronai turi daug ataugų t.y. vieną aksoną ir įvairų skaičių dendritų.

3) tarpiniai neuronai įsiterpiantys įvairiose neuronų grandinėse tarp aferentinių ir eferentinių neuronų kitaip tariant aferentiniai neuronai su eferentiniais būna sujungiami tarpiniais.

Neuronai apdoroja info, kuri yra koduojama elektriniais signalais, kurie iš dendritų keliauja į ląstelės kūną, iš kūno į aksoną.

Jeigu nervas padengtas mielinu – informacija keliauja labai greitai (120m/s). Mielinas yra baltos spalvos medžiagos. Paprastai dendritas nėra mielinizuotas ir atrodo pilkas (vegetatyvinė nervų sistema). Mielinizuotas ir baltos spalvos yra aksonas (galvos ir stuburo nervai). Mielinas nepasidengia ištisai, pasidengia su Ranvje sąsmaukomis. Mieliną gamina Švano ląstė.

Ląstelės kūnas apdoroja informaciją integruodamas postsinapstinius potencialus: - jis algebriškai sumuoja jos paviršiumi einančius postsinaptinius potencialus:- tam naudoja du procesus:

Membrana – svarbi kiekvienos organizmo ląstelės dalis. Ji suteikia ląstelei formą, palaiko jos vientisumą. Neuronai, panašiai kaip baterijos, generuoja elektrą cheminių reakcijų dėka. Cheminės reakcijos virsmo elektriniu impulsus procese dalyvauja elektros krūvį turintys atomai, vadinami jonais.

Visose gyvose ląstelėse abipus membranos susidaro potencialų skirtumas, vadinamas membraniniu potencialu. Ląstelės ramybės būsenoje registruojamas membranos potencialas apibūdinamas kaip ramybės potencialas. Ramybės potencialą lemia netolygus jonų pasiskirstymas abipus ląstelės membranos ir selektyvus jos joninis laidumas. Ramybės būsenos aksono vidaus skystije yra neigiamų jonų perteklius, o skystis esantis membranos išorėje turi daugiau teigiamų jonų. Ši teigiama išorėje ir neigiama viduje būsena yra vadinama ramybės potencialu. Būtent nevienodas jonų kiekis ląstelės viduje ir išorėje būtinas ramybės potencialo egzistavimui. Todėl ląstelės viduje K- jonų koncentracija būna didesnė, negu išorėje. O Na+ jonų koncentracija didesnė ląstelės išorėje negu viduje. Tačiau membrana nepraleidžia, ir Na jonai sudaro teigiamai įkrautą sluoksnelį palei membraną. O vidinėje membranos pusėje traukiami išorinių teigiamų jonų susitelkia neigiami jonai ir sudaro neigiamą sluoksnelį. Šis elektrinių potencialų skirtumas yra vadinamas ramybės potencialu. Ląstelei esant ramybės būsenoje ir neveikiant dirgikliams, potencialų skirtumas abipus membranos išlieka pastovus. Ramybės būsenos aksonas turi vartus, pro kuriuos nepatenka teigiami natrio jonai.

Nervines ląsteles paveikus kokiu nors stimulu jos tampa aktyvios: membraninis potencialas labai greitai didėja ir tampa veikimo potencialu. Kai neuronas sužadinamas, saugos parametrai pasikeičia: pirmasis aksono segmentas atveria vartus ir teigiami Na+ jonai įteka į membraną. Veikimo potencialą lemia Na+ jonų veržimasis į ląstelę, o (K-) jonų - iš ląstelės.

Augimo fazė: Sužadinus neuroną membrana netenka savo pusiau laidžių savybių, todėl trumpam pasikeičia elektro krūvis. Jei šis pokytis yra pakankama istiprus, jis sukelia depoliarizacija ir veikimo potencialą. Depoliarizacija kerta nulinį lygmenį ir potencialas tampa teigiamu. Potencialo lygis, kai depoliarizacija jau gali sukelti veikimo potencialą, vadinama slenksčiu.

Liekamieji membranos potencialai: paskutinė repoliarizacijos dalis kai nuo veikimo potencialo pradžios depoliarizacijos kreivė staigiai kerta ramybės potencialo lygį, todėl potencialas trumpam tampa labiau neigiamas- tai hiperpolizacija.

  • Microsoft Word 35 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (5289 žodžiai)
  • Universitetas
  • Goda
  • Neurofiziologija - nervų sistema
    10 - 3 balsai (-ų)
Neurofiziologija - nervų sistema. (2018 m. Vasario 12 d.). https://www.mokslobaze.lt/neurofiziologija-nervu-sistema.html Peržiūrėta 2018 m. Spalio 17 d. 20:58
×