Nežodinis bendravimas ir jo ypatybės


Literatūros apžvalga. Istorija/moksliniai tyrimai. Įvadas. Asmeninė erdvė. Akių kontaktas. Išraiška. Gestai. Kūno kalba. Apranga bei išvaizda. Mūsų turimi daiktai. Prisilietimai. Garsiniai būdai. Paveikslai. Mano tyrimas.


Išsamiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės bendraujant tik 7 proc. informacijos perduoda žodžiais, 38 proc. – balso tonu, o net 55 proc. – kūno kalba. Taigi, kad ir kaip pašnekovas gražiai kalbėtų, pokalbio sėkmę daugiausia lemia tai, kokia pašnekovo laikysena, ar buvo naudojami teisingi kūno judesiai bandant išreikšti arba pabrėžti mintį, ar sakomi žodžiai atitiko pašnekovo kūno kalbą.

Judesiai lyg vaiduokliai tyčiodamiesi šmėkščioja mums po nosimi, o mes neįžvelgiame jų prasmės. Mano nuomone, judesys nusipelno tapti objektu ir šia neverbalinę bendravimo formą būtų įdomu gvildenti. Knygos „Kūno kalba“ (autorius – Anna Guglielmi) ir „Kūno kalba – kelias į sėkmę“ (autorius – Samy Molcho) atveria naujus potyrius ir dar nepažintas žinias mūsų smalsiems protams. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Tai įrodo vis labiau populiarėjančios knygos ir žurnalų straipsniai aprašantys kūno kalbą. Tai tarsi universali kalba, kuomet žmogus, nemokėdamas kitos kalbos, savo kūno signalų dėka gali parodyti, kad jis yra alkanas, piktas, linksmas, liūdnas ir pan.

Bet vertėtų neužmiršti, kad tie patys gestai skirtingose kultūrose gali turėti kitas, arba net visiškai priešingas reikšmes. Lietuvoje sunertos rankos reiškia užsidarymą, pyktį, o Japonijoje – mąstymą. Iškeltas nykštys į viršų mums reiškia „gerai !“, o Japonijoje būtų traktuojama, kaip „eik tu...“. Taip pat nežodinio bendravimo reikšmė priklauso ir nuo konteksto. Taigi bendraujant su žmogumi arba jį tik stebint iš šalies, labai svarbu skaityti ne vient tik kūno kalbą, t.y. pritaikyti kūno kalbos šablonus, tačiau labai svarbu atsižvelgti ir į esamą situaciją, aplinką ir kitus veiksnius.

Knygoje „Kūno kalba“ autorius teigia, jog per pirmąsias pažinties minutes kitas asmuo susiformuoja apie mus nuomonę „Atminkite, kad turite tik vieną progą padaryti pirmą įspūdį <...>. Šią nuostatą – teigiamą ar neigiamą – vėliau labai sunku pakeisti“. O autorius Samy Molcho pirmąją pažintį apibūdina taip „Prisiminkime, jog dažniausiai viską nulemia pirmasis įspūdis“. Abu autoriai mano, jog tinkamų judesių pagalba jau po pirmojo susitikimo su asmeniu, galime judėti sėkmės link.

Mokslo tyrimai apie nežodinį bendravimą ir elgesį buvo pradėti 1872 m., kuomet buvo išleista Čarlzo Darvino knyga „Žmogaus ir gyvūnų emocijų išraiška“. Knygoje Darvinas teigė, kad visi žinduoliai – tiek žmonės, tiek kiti gyvūnai – emocijas rodė per veido išraiškas. Jis iškėlė tokius klausimus kaip „Kodėl mūsų emocijų veido išraiškos yra būtent tokios, kokios jos yra?“ ir „Kodėl mes suraukiame nosis, kai šlykštimės ar rodome dantis, kai esame įsiutę?“ Darvinas priskyrė šias veido išraiškas prie naudingų įpročių, kurie mūsų evoliucijoje atliko reikšmingas funkcijas. Pavyzdžiui, rūšys, kurios kiti gyvūnai puldavo kąsdami, išmoko šiepti dantis iki užpuolimo, o nosies suraukimas apsaugodavo nuo nuodingo kvapo įkvėpimo. Taip Darvinas aiškiai atsakė į klausimą, kodėl mūsų veido išraiškos vis dar išliko, neatsižvelgiant į tai, kad šie refleksai nebeatlieka savo pirminės funkcijos. Pasak Darvino, žmonės ir toliau naudoja veido išraiškas, nes jos visoje evoliucijos istorijoje įgijo komunikacinę vertę. Kitaip tariant, žmonės naudoja veido išraiškas parodyti, kaip jaučiasi iš vidaus. Nors ši Darvino knyga nebuvo pats sėkmingiausias jo leidinys, jo idėjos padarė didelę įtaką elgesio ir nežodinio bendravimo tipų bei poveikio tolesniam tyrinėjimui.

  • Microsoft Word 61 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (5942 žodžiai)
  • Kolegija
  • Diana
  • Nežodinis bendravimas ir jo ypatybės
    10 - 1 balsai (-ų)
Nežodinis bendravimas ir jo ypatybės. (2020 m. Kovo 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/nezodinis-bendravimas-ir-jo-ypatybes.html Peržiūrėta 2020 m. Birželio 06 d. 00:17
×
116 mokytojų prisijungę laukia tavo klausimo