Normatyvioji etika


Pasekmių teologinė ir pareigų deontologinė etika. Teologinė etika Klasikinis utilitarizmas , egoizmas ir hedonizmas. Utilitarizmo modifikacijos veiksmo ir taisyklės utilitarizmas. Deontologija Pagrindiniai principai ir problemos. Pamatiniai deontologinės etikos principai. Filosofinės ir religinės etikos normos.


Normatyvioji etika nagrinėja principus, kaip dera gyventi. Ji analizuoja, kokie yra pagrindiniai klaidingų ir teisingų veiksmų principai, kas sudaro gyvenimo vertę, kokia būtų teisinga visuomenė.

Pirmiausia turėtume kritiškai palyginti teologinės (pasekmių) ir deontologinės (pareigų) etikos principus, nes beveik visos normatyvinės teorijos vienaip ar kitaip užima vieną iš šių dviejų pozicijų. Išimtis – dorybių etika, įgyjanti populiarumą ir šiomis dienomis.

Pasekmių, kitaip teologinė, etika iš esmės teigia – nesvarbu, ką bedarytumei, daryk tai, kas užtikrina geriausias pasekmes.

Pareigų, kitaip deontologinė, etika iš esmės teigia – tam tikri veiksmai (pavyzdžiui, žmogžudystė, melas ir pan.) yra blogi savaime, o ne todėl, kad sukelia blogas pasekmes. Šios etikos požiūriu, tarkime melas, yra blogas savaime, o kiekvienas žmogus turi teisę žinoti (o tu – pareigą sakyti) tiesą.

Pagrindinis šių dviejų normatyviosios etikos teorijų nesutarimas yra klausimas, ar tik pasekmės apibrėžia teisingus ir neteisingus veiksmus?

Akivaizdžiausiai teologinės (pasekmių) etikos principą išreiškė klasikinis utilitarizmas, teigdamas, kad privalome daryti tai, kas „maksimalizuoja“ malonumo kiekį ir „minimizuoja“ kančios kiekį kiekvienam, kurį paveikia mūsų poelgis.

Kiekvieno veiksmo nepasversi, todėl reikia vertinti viską abstrakčiau; melas, vagystė dažniausiai užtraukia blogas pasekmes, todėl, kol nesusiklosto ypatingos aplinkybės, šių veiksmų privaloma vengti automatiškai. Utilitarizmas pripažįsta taisykles, tačiau jų „negarbina“, t. y. netiki taisyklėmis „ be išimčių“, nes svarbiausios moralės taisyklės gali ir neretai prieštarauti viena kitai.

Kita vertus, pasak P. Pettito (2003), pasekmių etika įgyja daug pavidalų, kurie kartais iš esmės skiriasi, Nesutariama, ar dera rinktis tai, kas garantuoja geriausias pasekmes mano paties atžvilgiu (egoizmas), kiekvieno situacijos alyvio atžvilgiu (klasikinis utilitarizmas), ar įvairių gėrybių požiūriu (pliuralizmas). Taigi pirmasis teorinis pasekmių etikos klausimas yra toks: kieno gėrį turime garantuoti: savo, grupės, kuriai priklausome, visos žmonijos ar visų sąmoningų būtybių?

  • Microsoft Word 24 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1558 žodžiai)
  • Kolegija
  • Kamilė
  • Normatyvioji etika
    10 - 3 balsai (-ų)
Normatyvioji etika. (2019 m. Lapkričio 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/normatyvioji-etika.html Peržiūrėta 2019 m. Gruodžio 06 d. 02:37
×
Nežinai kaip atlikti užduotį? Klausk!