Nuotaikos sutrikimų ir fizinio aktyvumo sąsajos


Įvadas. Literatūros apžvalga. Nuotaikos sutrikimai, rūšys, paplitimas. Fizinio aktyvumo samprata. Problemos susijusios su fiziniu aktyvumu. Nuotaikos sutrikimai ir fizinis aktyvumas, tarpusavio sąsajos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Lietuvoje fizinis aktyvumas ir jo svarba psichinių ligų gydymo kontekste užima dar labai mažą vietą. Tačiau šiuolaikinis požiūris į multidimensišką gydymo procesą, verčia ieškoti naujų, papildomų metodikų, gerinančių pacientų sveikatą. Gyvenimo kokybės įvertinimas/gerinimas tampa vis svarbesne sveikatos priežiūros dalimi, ypač psichinės sveikatos srityje. Vis labiau kreipiamas dėmesys į psichikos ligomis sergančiųjų bendrą funkcionavimą, jų gyvenimo kokybę, būdus kaip ją pagerinti. Lietuvoje atlikta dar labai mažai mokslinių tyrimų, nagrinėjančių psichikos ligomis sergančiųjų fizinį aktyvumą ir jo sąsajas su gyvenimo kokybe.[1] Daugelis mokslinių tyrimų analizuoja gyvenimo kokybę pagal atskirus susirgimus, tačiau labai mažai atlikta mokslinių tyrimų, nagrinėjančių bendrai psichikos ligomis sergančiųjų gyvenimo kokybę. Kadangi didžioji dauguma psichinėmis ligomis sergančių pacientų nežino kokia liga jiems diagnozuota, arba tiesiog įvardina, kad serga „depresija“, neišskiriant atskirų susirgimų, būtų galima kalbėti apie fizinio aktyvumo naudą ir būtinybę jo tęstinumui po stacionarinio gydymo, kuomet patys pacientai, su įvariomis diagnozėmis, žinodami fizinio aktyvumo naudą galėtų burtis į bendruomenes ar lankyti fizinį aktyvumą skatinančius užsiėmimus. Daugiau atliktų mokslinių tyrimų šioje srityje padėtų pagrįsti fizinio aktyvumo naudą ne tik emocinei būklei, bet ir su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei. Ir tokiu būdu būtų galima palengvinti taikomosios fizinės veiklos specialistų integraciją į psichinėmis ligomis sergančiųjų reabilitacines programas, gerinančias gyvenimo kokybę.[2]

Psichikos sutrikimai bendrai skirstomi į valios, elgesio mąstymo, atminties ir etc. Įvairios depresijos formos, bipoliniai ir dar keli sutrikimų tipai priskiriami prie emocijų sutrikimų arba kitaip nuotaikos, o seniau dar vadinamų afektinių sutrikimų.

Sunkūs nuotaikos sutrikimai pasitaiko 10-20 kartų dažniau, negu, pavyzdžiui, šizofrenija. Dažniausiai pasitaiko sunki unipolinė depresija.

Lytis. Remiantis Nacionalinės Sveikatos Tarybos metinio pranešimo (2001) duomenimis, moterų tikimybė susirgti didžiąja depresija svyruoja nuo 10 iki 25%; vyrų – nuo 5 iki 12%. Unipoline depresija dažniau suserga moterys, negu vyrai. Pasaulio gyventojų populiacijoje vienu metu didžiąja depresija serga 5-9% moterų, ir 2-3% vyrų.Bipolinis sutrikimas sutinkamas žymiai rečiau. Viso gyvenimo eigoje bipolinis sutrikimas stebimas 0,4% – 1,6% visos populiacijos ir nėra pastebima reikšmingų skirtumų tarp lyčių.Lietuva. Depresijos paplitimas tarp Lietuvos gyventojų nėra tiksliai žinomas. Kaip ir šizofrenijos atveju, turimi duomenys iliustruoja asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos, skaičių. Nuo 1997 iki 2001 metų pirmą kartą besikreipiančių dėl depresijos skaičius labai padidėjo.

  • Microsoft Word 52 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2177 žodžiai)
  • Universitetas
  • Povilas
  • Nuotaikos sutrikimų ir fizinio aktyvumo sąsajos
    10 - 3 balsai (-ų)
Nuotaikos sutrikimų ir fizinio aktyvumo sąsajos . (2020 m. Vasario 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/nuotaikos-sutrikimu-ir-fizinio-aktyvumo-sasajos.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 04 d. 10:43
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo