Olimpinės žaidynės

Nuo tos dienos graikų is­torikas timėjus įvedė naują metų skaičiavimą — olimpinį. Toks dienų skaičius sudarydavo olimpiadą — graikų olimpinius metus. Nuo tos dienos, kai prasidėdavo žaidy­nės, visoje teritorijoje skelbdavo taiką, nutraukdavo karus. Vakarykščiai priešai varžydavosi dėl teisės vadin­tis stipriausiais, vikriausiais, greičiausiais atletais.

Nėra tiksliai žinoma kada prasidėjo olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas olimpinių žaidynių atvejis - 776 pr. M. E. Olimpijoje vykusios žaidynės, bet žinoma, jog tai nebuvo pirmosios žaidynės. Tų laikų žaidynės buvo vietinės vieno sporto (jojimo lenktynių stadione) varžybos. Iš viso senovės graikijoje buvo 293 olimpinės žaidynės.

Vėliau žaidynės tapo vis svarbesnės graikijoje, o savo zenitą pasiekė šeštame bei penktame amžiais pr. M. E. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos. Varžybų skaičius padidėjo iki 20, žaidynės tęsdavosi kelias dienas. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadielidės karalius ifitas, kurio teritorijoje buvo olimpi­jos miestelis, siekdamas, kad graikų valstybės liautųsi tarpusavyje kariavusios, nutarė rengti atletų varžybas olimpijoje . Tai buvo 884 m. Prieš m. E. Vėliau žaidynės buvo rengiamos kas ketveri metai, tarp pjūties ir vynuogių rinkimo , per pirmą mėnulio pilnatį, po vasaros saulėgrąžos.

Iš pradžių rungtyniavo tik peloponeso, kuriame buvo elidės sritis, dorėnų gentys, vėliau įsijungė kitos graikijos sritys, kretos, rodos salos, mažosios azijos, lidijos ir netgi juodosios jūros pakrantėse gyvenę graikų kolonistai.

776 m. Prieš m. E. Žaidynės jau pripažįstamos visoje graikijoje, olimpinių nugalėtojų —olimpionikų— vardai išgraviruojami marmuro kolonose, pastatytose aliejaus upės pakrantėje. Iš jų sužinome ir pirmąjį nugalėtoją. Tai korebas, virėjas iš elidės, laimėjęs stadijos (192,27 m) bėgimą.

Aprašymą, iš kurio galima spręsti apie senųjų laikų olimpines žaidynes, mums paliko homeras iliados 23-oje giesmėje. Ten kalbama apie žaidynes, kurias achi­las surengė žuvusio patroklo garbei. Varžėsi žirgų lenk­tynių dalyviai, išmėgino jėgas kumštynių mėgėjai, imty­nininkai, disko ir ieties metikai, bėgikai, kovojo ietininkai, lankininkai. Pacituosime homero pasakojimą apie imtynininkų grumtynes.