Onos bažnyčia. Architektūra
Vilniaus gotikos grynajame pavidale randame tapybiškoje šv. Gaisrai ir kitos negandos pasigailėjo šitų bažnyčių, palyginti nutolusių nuo svarbiausios miesto dalies, ir net architektūriniai vėlesnių amžių priedai nepajėgė sugadinti šio puikaus ansamblio.
šiame darbe bus kalbama apie šv. Onos bažnyčią Venclova pavadino ją vienu garsiausiu ir pačiu gražiausiu vilniaus pastatu. Tai vėlyvosios (vad. Liepsnojančiosios) gotikos šedevras, - rašė Venclova,- kuriam nedaug tėra lygių pasaulyje.
šiame darbe pasistengsiu aprašyti šv. Onos bažnyčios istoriją, įvairias nuomones, aptinkamas literatūroje apie jos kūrėją. Apibūdinsiu tuos šv. Onos bažnyčios architektūros požymius, kurie leidžia prišv. Onos bažnyčia nuo seno traukė visų dėmesį, domino tyrinėtojus. Xix a. Ir xx a. Pirmojoje pusėje apie ją rašė jozefas kraševskis, mykolas balinskis, teodoras narbutas, vladislovas zachorskis, valteris jegeris, paulius vėberis, marijonas moreliovskis, mikolajus vorobjovas, jonas grinius ir daugelis kitų autorių. Bažnyčios istoriją, jos architektūrą ir mūsų laikais studijuoja įvairiose šalyse gyvenantys menotyrininkai. Nepaisant to, dar neatskleista šio įžymaus architektūros paminklo kilmės paslaptis, neišaiškintas tikslus jos statybos laikas, autorius, fundatorius. Šv. Onos bažnyčios istorija didele dalimi grindžiama hipotezėmis. Literatūroje nurodomos net keturios šio paminklo statybos datos: 1392, 1499, 1501 ir 1581 metai. A. Juškevičius ir j. Maceika mano, kad šią bažnyčią (medinę) pastatė xiv a. Gale vytauto didžiojo žmona ona. T. Venclova mano, kad bažnyčią sukūrė (1495 – 1500) jogailaičių architektas benediktas rejtas, kuris taip pat pastatė vladislovo salę prahos hradčanuose. Painiavos tiekia faktas, kad jau xiv a. Pabaigoje vilniaus pilies teritorijoje būta ir kitos šv. Onos bažnyčios, kuri 1398 m. Minima vilniaus vyskupo andriaus testamente. 1956 m. Šiaurinėje pilies kalno pašlaitėje atkasti jos pamatai.
šv. Onos bažnyčia pirmą kartą minėta 1501 metais popiežiaus aleksandro vi rašte. Jame teigiama, kad Lietuvos didysis kunigaikštis aleksandras gausiai apdovanojęs šv. Onos bažnyčią. Veikiausiai, 1501 metais ji, buvusi dar nauja ir karalius rūpinęsis jos įranga.
Apie bažnyčios statybos laiką iš dalies galima spręsti iš jos pavadinimo. Xv ir xvi a. Sandūroje lenkijoje, vokietijoje bei kitose vidurio europos šalyse buvo itin populiarus šv. Onos kultas. Tuo metu daugelis bažnyčių, ypač bernardinų, buvo išmūrytos šv. Onos koplyčios.
