Operaciniu sistemu paskirtis ir struktūra

Operacinė sistema (os) - tai speciali programine įranga ar apvalkalas, abstrahuojantis naudotojo bei programų darbą. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui vartotojų vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų naudingų savybių. Dauguma operacinių sistemų yra pirma programinė įranga, kurią pradeda vykdyti įjungtas kompiuteris.

Kompiuterio naudotojo požiūriu, operacinė sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar mažiau supaprastinanti darbą su.

Taikomosiomis programomis ar kita programine įranga - interneto naršyklėmis, tekstoįvairiais vidiniais bei išoriniais įrenginiais: spauzdintuvu, monitoriumi, pele, kla asmeniniams kompiuteriams skirtos os labai supaprastina vartotojo darbą su kompiuteriu, turi grafine aplinka, leidžia klausytis muzikos, žaisti žaidimus ir pan.

Darbo stotims skirtos os leidžia efektyviaileidžia efektyviai dirbti šimtams ar tūkstančiams programų vienu metu, turi geras darbo tinkle galimybes, vartotojų teisių valdymo priemones, efektyviai dirba su daugeliu vieno kompiuterio procesorių ir pan.

Realaus laiko os suteikia programoms vykdymo uždelsimo bei kompiuterių resursų garantijas, kurių dėka šios os yra tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų, etc. ) valdymui.

Prietaisams skirtos os gali dirbti labai ribotas galimybes turinčiuose kompiuteriuose (mikrokontroleriuose), yra greitos, tačiau dažniausiai neturi išvystytų programų valdy programuotojo ar administratoriaus požiūriu, operacinė sistema yra tam tikra programinė aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų aptarnavimo funkcijas.

Programų/procesų paleidimo posistemė (angl. Loader, liet neįsitvirtinę pakaitalai: kėlyklė, vykdyklė), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę atmintį bei su tuo susijusius pagalbinius veiksmus (pvz. , kodo išpakavimą).

Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (angl. Linker, liet. Neįsitvirtinę pakaitalai: saistyklė, siejyklė, rišyklė), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo adresų transliaciją į fizinius.

Procesų valdymo posistemė (angl. Process manager), užtikrinanti procesoriaus, atminties ir pan. Resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.

Pagalbinės bibliotekos (angl. Libraries, liet. Neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, rinkmena), suteikiančios programoms standartinį interfeisą darbui su os funkcijomis.

Draiveriai (angl. Drivers, liet.