Oratoriaus individualusis išorinis stilius garsiniai stiliaus veiksniai


Įvadas. Oratoriaus individualusis išorinis stilius. Gestai ir mimika. Laikysena ir išvaizda. Garsiniai stiliaus veiksniai. Balsas ir tarsena. Intonacija. Tembras. Tempas. Ritmas. Išvados. Literatūra.


Rankos pakeltos – sušunkant, reiškia nuostabą; ranką numojant nekreipiant į ką nors dėmesio ar šiek tiek niekinant;

Kaip teigė, G. Bankauskaitės – Sereikienės (2008), inteligentiškiems, išraiškingo veido, gyvų akių oratoriams rankų gestų neprireikia, nes veido mimikos kalba geriau už gestus. Kadangi viskas atsispindi žmogaus veide, oratorius turi palikti namie visus rūpesčius, prastą nuotaiką bei nemalonumus. Jis turi būti nusiteikęs teigiamai, maloniai, draugiškai, geranoriškai, bet neįsiteikiantis, liudijantis susikaupimą ir rimtį. Akys perduoda stipriausia signalą, ką oratorius tuo metu mąsto ir jaučia. Veido (nosis, antakiai, burna) kalba atspindi sielos jausmus. Oratorius turėtų vengti negerų įpročių, tokių kaip seilės taškymasis, nosies šniurkščiojimas, lūpų tampymas, laižymas, kaktos raukymas, liežuvio kaišymas.

Komunikacijos specialistai taip pat atkreipia dėmesį į kalbėtojų gebėjimą valdyti veido mimiką. Būtent veidas labai aiškiai išduoda emocijas, todėl geras oratorius turi sugebėti valdyti veido mimiką, norėdamas, kad oponentas nesuprastų tikrų jausmų, kuriuos sukėlė nemalonus klausimas ar pastaba

Kalbėtojas savo išvaizdą. Drabužiais turėtų derinti prie klausytojų ir aplinkos. Pirmiausia atsakomybę ir pagarbą rodo geresni, tvarkingesni drabužiai, tai rodo savigarbą, stiprina pasitikėjimą savimi. Nerekomenduojama dėvėti aptemptų drabužių. Oratorius turi būti pasitempęs, tai sušukuotais plaukais, švariomis rankovėmis, nuvalytais batais, nes net mažiausios smulkmenos krenta į akis

Pasak, G. Bandauskaitės – Sereikienės (2013), kalbėtojas taip pat turi pagalvoti, kaip atrodo sėdėdamas, eidamas kalbėti, sugrįždamas. Nekalbėkite eidami, negestikuliuokite. Praverkite burną tik ramiai atsistoję ir apžvelgę auditoriją. Jeigu yra galimybė, tuo metu, kai nereikia kalbėti, sėdėkite ne prieš auditoriją, o joje, tarp klausytojų ar šalia jų.

Pasak, I. Tatolytės (2014), balsą galime ne tik lavinti, bet ir keisti, parinkti sau tinkamiausią – moduliuoti. Paprastai žmogus gali kalbėti keliomis moduliacijomis– šiek tiek aukštesniu ar šiek tiek žemesniu balsu, suteikti savo balsui skirtingų atspalvių. Tiesa, žmogus menkai teišnaudoja savo balso moduliavimo galimybes. Lavinkite savo balsą, pabandykite tuos pačius žodžius ar sakinius ištarti žemesniu ir aukštesniu balsu, šiurkščiau ir švelniau, ir t.t. Iš esmės balso moduliavimo lavinimas – tai skirtingų balsų ir kalbėjimo manierų pamėgdžiojimas.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1657 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ausra
  • Oratoriaus individualusis išorinis stilius garsiniai stiliaus veiksniai
    10 - 3 balsai (-ų)
Oratoriaus individualusis išorinis stilius garsiniai stiliaus veiksniai. (2017 m. Gruodžio 19 d.). https://www.mokslobaze.lt/oratoriaus-individualusis-isorinis-stilius-garsiniai-stiliaus-veiksniai.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 15 d. 02:42
×