Orentavymosi erdvėje ugdymas ikimokykliniame amžiuje


Įvadas. Orientavimosi erdvėje ugdymas ikimokykliniame amžiuje. Kaip ikimokyklinio amžiaus vaikai suvokia erdvę. Ikimokyklinio amžiaus vaikų orientavimosi erdvėje ypatumai. Kaip vaikai orientuojasi vietovėje. Daiktų padėtis erdvėje suvokimas nuo savęs ir nuo kitų objektų. Daiktų erdvinių santykių suvokimo ypatumai ikimokykliniame amžiuje. Praktinė dalis. Išvados. Literatūra. Priedai. Įvadas.


- daiktų padėties savęs atžvilgiu, savo buvimo vietos nustatymas ir išreiškimas žodžiais. Dešinės ir kairės rankos, dešinės ir kairės pusės skyrimas.

- daiktų padėties erdvėje nusakymas, teisingai vartojant prielinksnius: ant, po, virš, aukštai žemai, viršuje, apačioje, už, prieš, šalia, prie, toli, arti, toliau, arčiau.

- judėjimas nurodyta kryptimi – pirmyn, atgal, aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn. Judėjimo krypties keitimas pagal žodinį nurodymą arba simbolį jos žymėjimą.

Erdvės ir orientavimosi erdvėje pažinimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o kad vaikai gerai suvoktų erdvės santykius, reikia juos specialiai mokyti.

Erdvėje judančio daikto sekimas vis tobulėja: pirmiausia vaikas seka tik horizontaliai judančius daiktus, paskui, po ilgų bandymų, išmoksta lydėti žvilgsniu ir vertikaliai judantį daiktą. Tai plečia vaiko akiratį, skatina jį siekti daikto. Pamažu objekto judėjimas ir paties vaiko judesiai ima kartu lavinti sensorinius mechanizmus.

Kai vaikas ima praktiškai suvokti erdvę, pasikeičia ir visas jo orientavimasis erdvėje. Erdvės, daiktų erdvės požymių ir erdvės santykių suvokimas pakyla į naują pakopą.

Praktinis patyrimas padeda erdvės santykius įprasminti žodžiais, apibendrinančiais šį patyrimą. Bet daugiausia ankstyvojo ir jaunesniojo ikimokyklinio amžiaus vaikų erdvės santykių suvokimą ir vaizdinių formavimą lemia tiesioginė gyvenimo patirtis. Tą patirtį ikimokyklinio amžiaus vaikai sukaupia įvairioje veikloje ( judriuosiuose žaidimuose, vaizduojamojoje veikloje, stebėjimuose per pasivaikščiojimus ir t.t.). Didėjant patyrimui, vis didesnis vaidmuo tenka žodžiui.

Orientavimasis erdvėje reikalauja kokios atskaitos sistemos. Ankstyvojoje vaikystėje orientuojamasi erdvėje pagal vadinamąją jutiminę ataskaitos sistemą, t. y. pagal savo kūno puses (kairę ir dešinę).

Nustatyta, kad naują ataskaitos sistemą galima suvokti tik tada, kai gerai suprantama ankstesnioji sistema. Mažo vaiko pagrindinių erdvės krypčių diferencijavimas susijęs su jo mokėjimu orientuotis ,,pagal save“, su suvokimu ,,savi kūno schemos“, kuri iš esmės ir yra ,,jutiminė ataskaitos sistema“

Taigi ikimokyklinis amžius – pagrindinių erdvės krypčių žodinės ataskaitos sistemos įvaldymo amžius. Kaip vaikai ją perpranta?

Iš trijų svarbiausių krypčių porinių grupių, atitinkančių įvairias žmogaus kūno ašis (frontalinę, vertikaliąją ir sagitalinę), pirmiausia suvokiama viršaus kryptys, matyt, dėl to, kad vaiko kūno padėtis dažniausiai esti vertikali. O apačios kryptis, kaip viršaus antipodas, suvokiama vėliau. Vėliau suprantamos ir horizontalios plokštumos porinės krypčių grupės (į priekį – atgal ir į dešinę – į kairę). Matyt, orientuotis horizontalioje plokštumoje ikimokyklinio amžiaus vaikams daug sunkiau, negu skirti įvairias trimatės erdvės plokštumas (vertikalią ir horizontalią).

  • Microsoft Word 15 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2024 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jurgita
  • Orentavymosi erdvėje ugdymas ikimokykliniame amžiuje
    10 - 1 balsai (-ų)
Orentavymosi erdvėje ugdymas ikimokykliniame amžiuje. (2019 m. Kovo 30 d.). https://www.mokslobaze.lt/orentavymosi-erdveje-ugdymas-ikimokykliniame-amziuje.html Peržiūrėta 2019 m. Spalio 22 d. 08:05
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema