Organinių atliekų utilizavimo technologija


Atliekų poveikis aplinkai. Atliekų utilizavimo technologija. Augalinės ir gyvulinės kilmės atliekos. Skystojo mėšlo šalinimas iš tvartų. Skystojo mėšlo panaudojimas. Biodujų gamyba iš mėšlo. Biodujų gamybos procesas. Biodujų sudėtis ir energetinė vertė, panaudojimas. Gyvulininkystės poveikis aplinkai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Jei biologiškai skaidžios atliekos neišskiriamos iš bendro atliekų srauto ir neutilizuojamos, tai patekusios į sąvartyną (2 pav) jos užima daug vietos; kelia gaisrų pavojų, nes yra lengvai degios (ypač sausrų metu); biodegraduoja, išsiskiriant biodujoms (globalinis šiltnamio efektas, gaisrų ir sprogimų pavojus, nemalonūs kvapai, aplinkos tarša); sudaro sąlygas daugintis patogeniniams mikroorganizmams; pritraukia padarus, kurie gali platinti infekcijas; nulemia ilgai trunkantį sąvartyno neigiamą poveikį aplinkai po jo uždarymo.

Mėšlas transportuojamas nuo tvartų iki mėšlidžių įvairiais būdais: mobiliu transportu, kuris tinka tiek tirštam tiek skystam mėšlui gabenti, taip pat vamzdynais, kurie labiau tinka skystam mėšlui, srutoms.

Mėšlui laikyti prie gyvulininkystės pastatų arba tręšimo laukuose statomos mėšlidės. Tirštojo arba pusiau skystojo mėšlo mėšlidė būna atvira arba dengta mėšlo kaupimo aikštelė ir srutų kauptuvas. Mėšlidė ir srutų kauptuvas turi būti įrengti taip, kad iš gretimų teritorijų į juos negalėtų patekti paviršinis ir gruntinis vanduo. Mėšlidėje ir srutų kauptuve turi būti įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, užtikrinantis sandarumą, sienos turi būti nelaidžios skysčiams.

Skystajam mėšlui laikyti įrengiamos 5-6 metrų lagūnos, naudojant lagūnas nuotekoms laikyti, jų hidroizoliacinis sluoksnis gali būti įengiamas 0,5 m storio plukto molio sluokniu. Norint sumažinti amoniako ir kitų medžiagų ( kurios yra žalingos klimato kaitai ) sklidimą iš skystojo mėšlo rezervuarų reikia mėšlo paviršių uždengti, tai padaryti galima: uždengiant dangčiu ir paliekant vėdinimo angas, užpilant kapotų 4 cm ilgio šiaudų sluoksniu ar nesuardant natūralios plutos, kai mėšle yra sausųjų medžiagą.

Skystasis mėšlas dažniausiai naudojamas neperdirbtas, tačiau siekiant sumažinti aplinkos taršą ir padidinti mėšlo komercinę vertę, gali būti taikomos įvairios skystojo mėšlo technologijos: fermentavimas biodujoms gauti; frakcionavimas – mešlo skaidymas į tirštąją frakciją ir filtratą. Tirčiai naudojami kaip kraikinis mėšlas, o filtratas įterpiamas į žemę ar išlaistomas; kompostavimas – mėšlas sutirštinamas, įmaišant įvairių oragninių atliekų ir aeruojant per 6-12 mėn. paverčiamas humusiniu kompostu

Anaerobiniuose bioreaktoriuose pagamintų biodujų pagrindiniai komponentai: metanas, anglies dioksidas, žymiai mažesnę dalį sudaro sieros vandenilis ir amoniakas, vandenilis, azotas, anglies monoksidas, deguonis.

Siekiant efektyviausiai panaudoti biodujas, dažniausiai jos naudojamos gaminant šilumą ir elektrą, pagaminta energiją galima naudoti biodujų įmonės reikmėms, o perteklių parduoti į elektros tinklus.

Didelių išsiskiriančių kenksmingų dujų kiekiai tampa globalia ekologine problema, kurios pasekmės: sustiprintas šiltnamio efektas, ozono skylių atsiradimas, rūgštūs lietūs, smogas, potvyniai, sausros, uraganai, cunamiai šalyse, kuriose anksčiau tai nebuvo būdinga, nykstančios retų gyvūnų ir augalų rūšys, žmonių sveikatos pablogėjimas. Todėl siūloma mažinti žmogaus ūkinę veiklą ir neteršti gamtos, nes skelbiami faktai apie šylantį žemės klimatą ir prognozuojamos to reiškinio pasekmės nepalankios žmonijai. Gaminant gyvulininkystės produkciją, dėl išsiskiriančių kenksmingų dujų, mėšlo prasisunkimo, teršiamas oras, dirvožemis, paviršinis ir požeminis vanduo. Taigi, auginant gyvulius vienas iš didžiausių rūpesčių – aplinkos apsauga

  • Microsoft Word 1189 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2831 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jūratė
  • Organinių atliekų utilizavimo technologija
    10 - 1 balsai (-ų)
Organinių atliekų utilizavimo technologija. (2017 m. Gruodžio 03 d.). https://www.mokslobaze.lt/organiniu-atlieku-utilizavimo-technologija.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 15 d. 23:15
×