Paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose požiūris į šeimą ir tėvystę


Įvadas. Mokslo informacijos šaltinių analizė. Vaikų globos namuose gyvenančių vaikų pasirengimas šeimai ir tėvystei. Šeimos bei tėvystės samprata. Vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, rengimo savarankiškam gyvenimui galimybės. Globotinių tėvystės įgūdžių ugdymas. Paauglių ruošimo šeimyniniam gyvenimui problemos ir sunkumai. Tyrimo rezultatai, analizė ir interpretacija. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tiriamųjų demografiniai duomenys. Paauglių požiūrio į šeimą analizė. Globos namų auklėtinių tėvystės sampratos ir pasirengimo tėvystei analizė. Išvados. Rekomendacijos. Priedai.


Tėvystė – Šiuolaikiniame kontekste, dažnai tėvystė yra apibūdinama, kaip ypatingos veiklos procesas, vykstantis apibrėžtame socialiniame kontekste, kurio tikslas – užtikrinti vaikų gerovę (T. N. Liobikienė, 2009).

Gyvename XXI amžiuje, ir dabartinėje visuomenėje, tėvystės vaidmuo yra labai sunkus ir sudėtingas. Tėvams nepakanka vien savo šeimoje įgytų įgūdžių kaip reikia tinkamai auklėti ir auginti vaikus. Dauguma mūsų močiučių ir senelių auklėjimo būdų, dabar įvardijami, kaip netinkamais auklėti vaikus, o kartais netgi ne humaniškais (Jonynienė, 2010) Dabartinėje visuomenėje siekiama naudoti vis labiau pozityvaus vaikų auklėjimo. Dažnai tai įvardijama ir siejama su pozityvia tėvyste. Pozityvi tėvystė – tinkama ir gera vaiko globa, išmintingai naudojama kontrolė vaikui ir efektyviai teikiama pagalba atliekant emocinius, fizinius, intelektualius, dvasinius psichologinius, ir socialinius vaiko visus poreikius. (Vyšniauskytė – Rimkienė, Liobikienė, 2010)

Tyrimo tikslas: Ištirti paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose, požiūrį į šeimą ir tėvystę.

Tyrimo imtis: Tyrime dalyvauja X vaikų globos namų 5 paaugliai, kuriems nuo 16 iki 18 metų.

Šeima – Vienas iš visuomenės socializacijos pagrindinių veiksnių, kuriam padedant, vaikai įgyja žinių, kurios yra būtinos socializacijai, pradeda formuoti gebėjimus bei įgūdžius, perima normas, vertybes, taisykles, idealus, kurie yra būtini gyvenant vaiką supančioje aplinkoje ir visuomenėje (I. Leliūgienė, 2003: p.9).

Žvelgiant į istorijos kontekstą žmonijos atžvilgiu, šeima, kaip vienas svarbiausių gyvenimo faktorių, nuėjo labai ilgą evoliucinį kelią. Skaitant ir nagrinėjant įvairius šaltinius, sužinome, jog ši institucija vyravo visais laikotarpiais, visose visuomenėse ir įvairiausiais kontekstais bei formomis. Nors mes ir žinome kas yra šeima, tačiau tikslus šeimos apibūdinimo klausimas keliamas vis dažniau ir dažniau, kadangi ėmė mažėti susituokusių porų skaičius, bei gimstamumas. Šiomis dienomis klausimas kas tai yra šeima yra labai aktualus, nes tradicinės šeimos samprata pastaruoju metu visiškai neatspindi tikrojo šeimyninio gyvenimo sąveikos, jos įvairovės ir taip pat kaitos formų. Kaip jau gerai žinome, visuomenėje su laiku atsiranda vis daugiau naujų institutų, darinių, grupių, kurios labai norėtų, jog juos vadintų šeima ir įvestų šitą sąvoką: globėjai ir taip pat jų globojami vaikai, santuokos, kurios nėra užregistruotos, tos pačios lyties asmenų šeimos kūrimas ir žinoma gyvenimas kartu, ir taip pat tiesiog gyvenimas kartu, partnerystėje. Žinoma ir tai, jog atsiranda vis daugiau vaikų, kurie gimsta ne santuokoje, arba šeimos, kurios nenori susilaukti vaikų savo noru ir tiesiog jų negimdo.

Didžioji dalis sutinka, jog šeima – tai viso ko mūsų gyvenime pradžia, tai mūsų pradedamo gyvenimo kelio startas. Dažniausiai moksliniuose šaltiniuose, tyrimuose, daugiausiai skiriama dėmesio šeimos struktūrai, jos funkcijų analizei, priežastinių – pasėkminių ryšių ieškojimui ir išieškojimui. Jeigu žvelgsime iš sociologijos pusės, tai jos požiūriu šeimos sąvoką mes galime apibrėžti ir įvardyti labai įvairiai, todėl nereikėtų būti kategoriškiems. Būtent dėl šios svarbios priežasties šeimą nagrinėja labai daug įvairių mokslo sričių: etika, filosofija, tikyba, istorija, ekonomika, pedagogika, psichologija, teisė, psichiatrija ir daugybė kitų, kurių dėka, mes galime „šeimos“ sąvoką formuluoti nevienareikšmiškai.

  • Microsoft Word 76 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 48 puslapiai (9847 žodžiai)
  • Kolegija
  • Evaluna
  • Paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose požiūris į šeimą ir tėvystę
    10 - 2 balsai (-ų)
Paauglių, gyvenančių vaikų globos namuose požiūris į šeimą ir tėvystę. (2018 m. Lapkričio 09 d.). https://www.mokslobaze.lt/paaugliu-gyvenanciu-vaiku-globos-namuose-poziuris-i-seima-ir-tevyste.html Peržiūrėta 2019 m. Gruodžio 08 d. 16:16
×
Nežinai kaip atlikti užduotį? Klausk!