Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymas ir keitimas
Žemės savininkas ar kitas naudotojas privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Įstatymuose nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – tai pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ir lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma apskrities viršininko sprendimu pagal teritorinio planavimo dokumentus formuojant naujus žemės sklypus ir yra registruojama nekilnojamojo turto registre. Vyriausybės nutarimu patvirtintos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinė tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklės nustato, kokie žemės sklypai, juos formuojant, priskiriami žemės ūkio, mšių rūšių detalus reglamentavimas pateiktas 2004m. Vasario 21 d. (nauja redakcija) lr žemės įstatyme.
žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, ir šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, pavyzdžiui, sklypo dalys, kuriose savininkas yra pastatęs gyvenamąjį namą arba kitus statinius, naudojamus veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai savo ruožtu dar skirstomi į smulkesnius porūšius. Šios paskirties žemė tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
Miškų ūkio paskirties žemei priskiriami mišku apaugę plotai bei miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, pavyzdžiui, miško keliai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
Vandens ūkio paskirties žemę sudaro asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai. Pagal naudojimo būdą vandens ūkio žemės sklypai skirstomi į: ūkinei veiklai naudojamus, rekreacinius, ekosistemas saugančius bei bendro naudojimo.
Konservacinės paskirties žemę sudaro tam tirki žemės, miškų ir vandenų plotai, kuriuose saugomi unikalūs gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio objektai ir biologinė įvairovė. Šios paskirtie žemės režimo ypatybė yra ta, kad joje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, nesusijusi su saugomų gamtinių ir kultūrinių objekitos paskirties žemės sklypai yra naudojami gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti. Šios paskirties žemė naudojama labai įvairiems tikslams, pavyzdžiui, statyti gyvenamiesiems namams. Vystantis ūkiui, plečiantis miestams šios paskirties žemės poreikis nuolat auga.
