Pamatai

Ji naudojama pagrindo pama­to pastovumui skaičiuoti, grun­­­tų deformatyvumui įver­tinti ir pamatų sėdimui aps­kaičiuoti. Skaičiavimuose įver­tinamas grunto vakšnumas, jo reologinės savybės, pagrinskiriami du metodai: 1) de­for­ma­cijų skaičiavimas; šiame me­tode suspaudžiama pagrin­do darbo zona. Tokia darbo zo­nos forma gaunama kai veikia palyginti nedidelės apkrovos, pagrindas išlaiko pastovumą ir tai leidžia skaičiavimuose nau­doti tiesiai deformuojamos ter­pės mechanikos sprendinius. 2) pastovumo skaičiavimas; šia­me metode pagrindo darbo zona laikomas grunto tūris, ku­ris pasislenka santykinai ne­judančio masyvo atžvilgiu, kai pagrindas netenka pas­to­vumo (kai pagrindo pamatą vei­kia didelės apkrovos ir dalis grunto išpaudžiama iš po pa­ma­to). Skaičiavimai pagal pir­mą ribinį būvį. Pagrindo grun­tai sugejis būdingas pagrindo grunto ske­letui. Smėliniams gruntams vyrauja konsolidacijos proce­sas, o dulkingai molinguose grun­tuose kosolidacijos ir val­kš­numo procesai vyksta ly­gia­grečiai kartu.