Pamatai

Ji naudojama pagrindo pamato pastovumui skaičiuoti, gruntų deformatyvumui įvertinti ir pamatų sėdimui apskaičiuoti. Skaičiavimuose įvertinamas grunto vakšnumas, jo reologinės savybės, pagrinskiriami du metodai: 1) deformacijų skaičiavimas; šiame metode suspaudžiama pagrindo darbo zona. Tokia darbo zonos forma gaunama kai veikia palyginti nedidelės apkrovos, pagrindas išlaiko pastovumą ir tai leidžia skaičiavimuose naudoti tiesiai deformuojamos terpės mechanikos sprendinius. 2) pastovumo skaičiavimas; šiame metode pagrindo darbo zona laikomas grunto tūris, kuris pasislenka santykinai nejudančio masyvo atžvilgiu, kai pagrindas netenka pastovumo (kai pagrindo pamatą veikia didelės apkrovos ir dalis grunto išpaudžiama iš po pamato). Skaičiavimai pagal pirmą ribinį būvį. Pagrindo gruntai sugejis būdingas pagrindo grunto skeletui. Smėliniams gruntams vyrauja konsolidacijos procesas, o dulkingai molinguose gruntuose kosolidacijos ir valkšnumo procesai vyksta lygiagrečiai kartu.