Pasvalio rajono aplinkos ekologinis įvertinimas


Įvadas. Pasvalio rajono bendra charakteristika. Pasvalio rajono aplinka. Oro kokybė. Hidrosfera, jos tarša ir apsauga. Dirvos būklė ir apsauga. Atliekos ir jų tvarkymas. Žemės ūkis ir gamtos apsauga. Saugomos gamtos teritorijos, paminklai ir objektai. Rekreacija. Aplinkos apsaugos politika. Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai. Ekologija namuose. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Aplinka – tai išorės elementai, su kuriais konkretus organizmas tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikauja. Aplinka reikia suprasti ne tik kaip biosferos komponentų visumą, kuri garantuoja gyvybės egzistavimą Žemėje, bet ir kaip erdvinį teritorijų kompleksą, susidedantį iš natūralios gamtos, kurią sudaro įvairūs gyvosios ir negyvosios gamtos elementai, jų įvairovė. Aplinka sukuria erdvę, kurioje nuolat gyvena, dirba ir ilsisi žmonės. Tačiau šiuolaikiniame žmogaus ir jį supančios aplinkos vystymosi etape iškilo reali ekologinės pusiausvyros pažeidimo grėsmę – žmogus savo vykdoma veikla pertvarkė didžiąją dalį ekosistemų. Šiuo metu globalių aplinkosaugos problemų susikaupė daug visame pasaulyje: gyventojų skaičiaus didėjimas, ozono sluoksnio mažėjimas, pasireiškiantis šiltnamio efektas, mažėjantys atogrąžų miškų plotai, didėjanti oro tarša ir kiti veiksniai privertė žmogų susirūpinti aplinkos apsauga. Juk aplinkos būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių žmogaus socialinę raidą, ekologinį saugumą ir valstybės patikimos plėtros perspektyvą. Todėl žmogus privalo ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti sąlygas tolygiai visuomenės materialinės gerovės bei dvasinės kultūros plėtotai pasauliniu mastu. Nors aplinkos apsauga visur vienodai svarbi, skiriasi tik sprendžiamų uždavinių pobūdis ir priemonės.

Tyrimo tikslas: išanalizuoti ir įvertinti Pasvalio rajono aplinkos ekologinę būklę.

Apibūdinti Pasvalio rajono gamtines, klimatines sąlygas bei pateikti socialinius statistinius duomenis.

2015 m. Pasvalio rajono aplinkos oro taršos tyrimo rezultatų suvestinė (Mačėnas, 2016)

Mažinti transporto srautų poveiki aplinkai tobulinant ir plėtojant transporto infrastruktūrą;

Visuomenės ekologinio švietimo programų vykdymas, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą;

Pasvalio rajonas – derlingų upių slėnių kraštas. Per Pasvalio kraštą teka ramios lygumų upės: Mūša, Lėvuo, Pyvesa, Tatula, Svalia. Šių upių baseinams priklauso: Bėrė, Briedžupis, Įstras, Jiešmuo, Kamatis ir daug kitų mažesnių upelių. Pačiame Pasvalio mieste telkšo Šilo ežeras ir Pasvalio miesto tvenkinys. Apie 3 kilometrus į šiaurę nuo Pasvalio miesto – Švendežeris. Pajiešmenės kaime galima rasti Pajiešmenių tvenkinį. Artėjant link Lietuvos – Latvijos pasienio vandens telkinių randama mažiau: tik pavieniai individualūs tvenkiniai ir Saločių tvenkinys.

Vidutinis buitinis suvartojamo vandens kiekis Pasvalio rajone – 43 1/d vienam gyventojui. Geriamojo vandens kokybė Pasvalio mieste atitinka HN24:2003 reikalavimus. Visas geriamasis vanduo Pasvalio mieste yra tiekiamas iš pagrindinės miesto vandenvietės, kurioje yra šeši gręžiniai. Joniškėlio mieste yra 2 gręžiniai, kaimo vietovėse – 232 gręžiniai. Geležies šalinimui iš geriamojo vandens Pasvalio miesto vandenvietėje yra sumontuoti ir veikia geriamojo vandens gerinimo įrenginiai. Vandens gerinimui naudojami slėginiai filtrai, kurie valo įvairius teršalus: liūčių sukeltos nuoplovas, mikroorganizmus, bakterijas, virusus, pirmuonius, neorganiniai teršalus (druskos, sunkieji metalai), organiniai teršalus (pesticidai, angliavandeniai) ir kiti. Vandens gerinimo įrenginiai yra įrengti 19 savivaldybės vandenviečių. Iki leistinų normų geriamasis vanduo yra išvalomas Pasvalio ir Joniškėlio miestų, Daujėnų, Girsūdų, Grūžių, Kalno, Kiemėnų, Kriklinių, Krinčino, Meškalaukio, Mikoliškio, Namišių, Narteikių, Pušaloto, Rinkūnų, Saločių, Švobiškio, Tetirvinų, Ustukių, Vaškų, Vilkiškių, Žilpamūšio gyvenvietėse. HN 24:2003 normų reikalavimus atitinka apie 90 proc. rajono teritorijoje viso tiekiamo geriamojo vandens.

Monitoringas – gamtinės aplinkos (dirvos) ir ją veikiančių veiksnių stebėjimas, vertinimas bei aplinkos pokyčių prognozavimas ir jų vertinimas. Dirvožemio tyrimai atliekami kas 5 metus siekiant nustatyti dirvožemio taršą, atsižvelgiant į cheminės sudėties pokyčio, taršos sunkiaisiais metalais ir angliavandeniliais tyrimus. Atsižvelgiant į dirvožemio heterogeniškumą (nevienalytiškumas), tai didelis laiko tarpas. Be to, dirvožemio pavyzdžių rinkimo metodika kas metais šiek tiek keičiasi, nes stebėjimų pradžioje, reikia išsiaiškinti dirvožemio genezę, todėl dirvožemio pavyzdžiai būna renkami pagal horizontus, o vėliau, kai duomenys pradėti naudoti modelių kalibravimui, dirvožemio pavyzdžiai parenkami pagal gylį, atstumą nuo mineralinio dirvožemio paviršiaus. Siekiant nustatyti, kokios priežastys galėjo sąlygoti dirvožemio savybių pokyčius, detaliau analizuojamas dirvožemio vandens režimas ir dinamiką per visus 5 metus.

  • Microsoft Word 416 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4546 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mantas
  • Pasvalio rajono aplinkos ekologinis įvertinimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Pasvalio rajono aplinkos ekologinis įvertinimas. (2017 m. Balandžio 28 d.). https://www.mokslobaze.lt/pasvalio-rajono-aplinkos-ekologinis-ivertinimas.html Peržiūrėta 2020 m. Kovo 29 d. 17:20
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo