Pėdos iversija ir eversija



Mokslas apie fizinius pratimus, palaikančius sveikatą, stiprinančius, ugdančius žmogaus fizinės galias, gali būti nusakomas terminu ,,kineziologija’’.
Kineziologijos mokslas jungia daugelio mokslų žinias, tačiau siaurąja prasme kineziologiją sudaro trys pagrindinės žinių apie judesius ir jų poveikį grupės. Tai yrpėda, pes, turi didelę reikšmę judėti (eiti, bėgti, šokti ). Normali pėda į pagrindą remiasi tik keliais taškais: užpakalyje – kulnakaulio gumburu, priekyje – kojos nykščio ir mažylio pirųto padikaulių galvomis. Visi čiurnakauliai (be šokikaulio) ir padikauliai sudaro du pėdos skliautus – išilginį ir skersinį. Išilginį skliautą apibūdina minėti pėdos atramos taškai, o skersinis yra asimetriškas. Pado priekyje jį sudaro beveik simetriniai ii iii ir iv padikaulių išilginiai lankai. Į užpakalį v padikaulis ir kulnakaulis yra beveik horizontalūs, o kiti padikauliai ir plkeištukai su laivakauliu yra smarkiai išlenkti į viršų (aukščiausias išlinkis – cm nuo pagrindindo). Abiejų skliautų viršūnė ir maždaug ties šokikailio skridinio projekcija, Ties ta vieta, į kurią visu kūno svoriu remiasi blauzdos.
Kaulai. Veikiant svorio jėgai, kai nusilpsta raiščiai ir pėdos raumenys, pėdos kaulai nusileidžia ir prasideda plokščiapadystė. Naujagimio pėda yra plokščia, pėdos skliautai formuojasi tik augant. Netinkama avalynė, esant įgimtam pėdos raiščių silpnumui, gali skatinti plokščiapadystpėdos biomechanika yra sudėtinga ir labai skiriasi nuo kulkšnies. Pėda yra atskira mechaninė kojos dalis, kuri sąlyginai nepriklausomai prisitaiko prie kintančių sąlygų, Skirtingų atramos savybių bei avalynės, ir užtikrina sistemos — pėda-atrama stabilumą. Pėdą sudaro 26 kaulai (28 įskaitant sezamodinius kauliukus) ir 57 jungtys, kurios sudaro sąlygas pėdai kjudesiai pėdoje yra sudėtingi ir tuo pat metu vyksta keliose plokštumose. Inversijos metu padas yra nukreiptas į vidų, o eversijos metu į išorę. Pėdos sukimo metu vyksta per kulkšnį pėdos lenkimas ir tiesimas bei pėdos inversija ir eversija. Pėdą galima lenkti, tiesti, pritraukti ir atitraukti. Pėdos judesiai gali būti skirstomi į aktyvius atraminius ir pasyvius neatraminius. Pasyvių neatraminių judesių metu judinant kulną galima atlikti užpakalinės pėdos dalies inversiją ir eversiją per pošokikaulinį sąnarį. Imobilizavus kulną galima pasyviai atlikti priekinės pėdos dalies pritraukimą ir atitraukimą, supinaciją ir pronaciją, lenkimą ir tiesimą per čiurninius padikaulių ir pirštų sąnarius.