Pelės tipo įrenginiai

Kompiuterio pelė buvo sukurta 1970 metais xerox firmoje. Jos turi arba klavišus.

•pelytėje yra valdiklis, kuris iš mechanizmo gaunamus signalus suderina su pk interfeisu. Pelyčių skiriamoji geba kinta nuo 300 iki 700 taškų colyje (120 – 180 taškų centimetre). Kai ji didesnė, pelytei pakanka mažesnio ploto, bet judesiai turi būti tikslesni. Skiriamąją gebą galima keisti programiškai. Pelytės prie pk dažniausiai jungiamos kabeliu per nuosekliojo interfeiso rs 232 jungtis db/8 (8 kontaktai) ir db/25 (25 kontaktai), o kai kurios – per kontaktų mini din jungtį. Yra pelyčių be kabelio. Jos turi infraraudonųjų spindulių arba žemojo dažnio radijo bangų siųstuvus. Imtuvas yra sujungiamas su pk. Infraraudonųjų spindulių pelytę reikia visą laiką laikyti atgręžtą į pk, niekas jai neturi užstoti pk. Pelyčių kabeliai ir siųstuvai leidsavo kompiuterį tikras kompiuterininkas atnaujina bent kas metai, tačiau retas kas sugalvoja pasikeisti pelę. Ar vis dar naudojate 1968 metų technologijos pelę?.

Moderni optinė pelė turi daug privalumų. Kadangi ji beveik neturi mechaninių dalių, beveik nesidėvi ir nereikalauja priežiūros. Daugiau nebereikia ardyti pelės ir valyti sunkiai prieinamus ratukus bei rutuliuką jos viduje. Kadangi tolygus pelės judėjimas nebepriklauso nuo gero sukibimo su paviršiumi, nebereikia padėklo (mouse pad). Optinė pelė šviečia į paviršių, kuriuo juda, o infraraudonųjų spindulių optinis sensorius skanuoja paviršių nustatytais vienodais laiko intervalais. Pelėje esantis procesorius nuskanuotus vaizdus palygina tarpusavyje ir nustato koordinačių pokytį. Tokį pelės veikimo procesą pirmieji sugalvojo ir išbandė agilent technologies specialistai.

Vienas svarbiausių reikalavimų, keliamų pelei, yra staigus reagavimas į judinimą. Jei nuo pelės pajudinimo praeina nors mažiausias laiko tarpas, kol tas judesys parodomas kompiuterio ekrane, tuoj ima skųstis veiksmo žaidimų mėgėjai. Optinių pelių uždelsimo laikui turi įtakos paviršiaus vaizdų koreliacijos skaičiavimo greitis, kuris išreiškiamas nuskanuotų vaizdų skaičiumi per sekundę. Šis parametras taip pat rodo pelės sugebėjimą sekti labai staigius ir greitus judesius nedarant klaidų ir nevėluojant.

Pirmoji optinių pelių karta galėjo užfiksuoti 1500 kadrų per sekundę. Dabar šis skaičius gerokai išaugo, nors kai kurie gamintojai (pvz. saitek ) ir dabar tebegamina peles pagal originalų agilent procesą.