Pelkinė miškininkystė


Įvadas. Tręšimas miško kuro pelenais. Pelenų poveikis miško ekosistemoms. Pelkinių miškų tręšimas mineralinėmis trąšomis. Apibendrinimas. Literatūros sąrašas.


Tyrimai pelkinėje miškininkystėje pradėti dar okupacinės Lietuvos laikotarpiu 1951 m., Lietuvos Miškų ūkio mokslinių tyrimų institute kurio vedėjas buvo L. Šernas. Anksčiau gilesnių tyrinėjimų šioje srityje nebuvo, išskyrus kai kurių miško tipų pelkiniuose dirvožemiuose aprašymus (Kapustinskaitė, 1970). Miškų kitimą dėl nusausinimo tyrimus vykdė Teklė Kapustinskaitė, Juozas Ruseckas, Vida Stravinskienė. Šių žmonių darbo dėka buvo sudaryta pelkėjančių ir pelkinių miškų tipologija. Tyrimų objektuose buvo gautas didelis nusausinimo efektas didinant miškų našumą, gerinant miško atkūrimo ar įveisimo sąlygas, panaudojant nusausintas mišku neapaugusias pelkes produktyvių miškų auginimui. Tai sudarė prielaidas efektyviam ūkininkavimui šlapiose žemėse.

2001-2005 m. Lietuvos miškų institutas dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamajame projekte "VVOOD-EN-MAN", kurio (Ozolinčius ir kt., 2003) vieni pagrindinių tikslų buvo nustatyti ir įvertinti:

toksiškus miško kuro pelenų komponentus ir jų išsiplovimą į gilesnius miško dirvožemių sluoksnius bei gruntinius vandenis.

Varnagirytė (2006) teigia, kad išbarsčius miško kuro pelenus brukniniuose pušynuose, samanų padengimas šiek tiek sumažėjo, tik išbarsčius didžiausią pelenų dozę (5 t ha-1 pelenų). Nors samanose ir padidėjo Ca, K bei Mg koncentracijos, nežymus samanų biomasės padidėjimas nustatytas tik eksperimento ploteliuose, kuriuose kartu su pelenais buvo išbarstytos ir mineralinės azotinės trąšos.

Miško kuro pelenai veikia ir mikorizę (pasikeičia mikorizę sudarančių grybų rūšinė sudėtis, paplitimas), o poveikis priklauso nuo pelenų struktūros: durpžemiuose granuliuoti pelenai mikorizę 18 veikia teigiamai, o dulkantys (nestabilizuoti) - neigiamai. Neigiamas poveikis mikorizei gali būti susijęs su tuo, kad dulkančiuose pelenuose yra daug judriųjų elementų, o mikorizė, ypač jautri judriųjų sunkiųjų metalų pertekliui (Eriksson and Borjesson, 1991). Dar mažai tirtas miško kuro pelenų poveikis medžių biomasės prieaugiui. Neabejotina, kad medžių biomasės prieaugis turėtų padidėti dėl pelenų gebos pagerinti maisto medžiagų balansą, padidinti dirvožemių biologinį aktyvumą (Lukkala, 1951). Tiriant tręšimo pelenais įtaką beržų ir karklų želdiniams, nustatyta, kad per 14 metų pelenais patręštuose plotuose medienos biomasės priaugo vidutiniškai 1,6 karto daugiau (Hytonen and Kaunisto, 1999).

  • Microsoft Word 27 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2082 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gerda
  • Pelkinė miškininkystė
    10 - 3 balsai (-ų)
Pelkinė miškininkystė. (2017 m. Sausio 22 d.). https://www.mokslobaze.lt/pelkine-miskininkyste.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 20 d. 10:43
×
Namų darbų pagalba 24/7