Personalizmas


Paaiškinti žodžio „ personalizmas “ reikšmę , bei išskirti pagrindinius personalizmo atstovus sąvokas ir jų bruožus. Aptarti istorijos prasmės klausimą , bei istorijos prasmės prieinamumą žmogui. Munjė. Mounier personalizmo filosofijos kontekste. Nustatyti žmogaus kaip asmenybės apibrėžimo bei pažinimo sunkumus. Munjė personalizmo filosofijos kontekste. Įvardinti svarbiausius individualizmo ir personalizmo skirtumus. Munjė personalizmo filosofijos kontekste. Palyginti meilę ir savimeilę. Munjė personalizmo filosofijos kontekste. Paaiškinti. Munjė asmenybių visuomenės parametrus sugebėjimas išeiti už savęs suprasti imtis atsakomybės už kito likimą duoti sugebėjimas būti ištikimam. Pagrįsti teiginį , ugdymas yra prievarta išversta į laisvės kalbą Munjė personalizmo filosofijos kontekste. Išvardyti Munjė personalizmo strategijos taisykles.


Personalizmo filosofijos pradininku laikomas prancūzų filosofas neokantininkas Ch. B. Renouvier‘as (1815-1903). JAV personalizmą propagavo B. P. Bowne‘as (1847-1910), Vokietijoje W. Stern‘as (1871-1938), Prancūzijoje E. Mounier‘as (1905-1950) ir kiti. (Pivorius, 6-7.)

Kertiniai šios srovės akmenys – asmenybė ir kūryba. Asmenybė – pagrindinė pasaulio ašis. Pagrindiniai jos bruožai – laisvė ir kūrybiškumas. (Pukelis,189) Munjė savo veikale Personalizmas teigia, jog egzistuoja laisvos ir kūrybingos asmenybės, šioms struktūroms būdingas nenuspėjamumo principas, užgniaužiantis bet kokį norą įdiegti griežtą sistemą. (Munjė, 33) Pasak Pivoriaus, Emanuelis Munjė buvo vienas aktyviausių XX a. personalizmo filosofijos populiarintojų, kuris manė, jog kuo būtis kūrybiškesnė, tuo ji asmenybiškesnė. (Pivorius, 5) Personalizmas remiasi trimis pagrindiniais principais:

Aptarti istorijos prasmės klausimą, bei istorijos prasmės prieinamumą žmogui E. Munjė (E. Mounier) personalizmo filosofijos kontekste.

Svarbiausias personalizmo filosofijos klausimas - istorijos prasmės klausimas. Kokia toji prasmė? Pasak Munjė, istorijos idėja atsiranda tik krikščionybėje, nes antikinei istorijos refleksijai esą buvo būdingas cikliškumas, natūralizmas, dėl to negalėjęs kilti ir kultūros sintezės svarstymų poreikis. Tuo tarpu krikščionybė pagrindžia neišardomos trijų teologinių sintezių sąjungos buvimą: Dievo vienumo, istorijos vienumo ir žmonių vienumo. Istorijos prasmė atsirado apsireiškus Kristui. Todėl „žemiškosios karalystės“ evoliucija yra neatskiriama nuo judėjimo „dangiškosios karalystės“ link. Nors personalizmas teigia, kad istorijos galutinė prasmė neprieinama žmogui, jis vis dėlto ypatingu būdu dalyvauja jos kūrime. Istorijos prasmė yra nepasiekiama žmogui laiko ir erdvės atžvilgiu baigtinei būtybei, šios prasmės paieškos yra begalinis procesas, kurio metu sukuriamos vis naujos istorijos prasmės. Koks bus konkretus istorijos paveikslas, priklauso nuo žmogaus asmenybinio ir socialinio pasirinkimo (Pivorius,12-14), kurį sąlygoja ugdymo pobūdis. Vadinasi, personalizmas ir pedagogika šiuo atveju turi sąlyčio tašką. (Pukelis, 189) Munjė manymu, personalizmas, kaip ir kiekviena istoriškai angažuota doktrina, nėra vien intelektuali schema, objektyviai atspindinti istoriją; jis atsižvelgia ir į istorinės pažangos patirtį ir į ištikimybę tam tikram absoliučiam žmogiškajam pradui.

  • Microsoft Word 39 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (1497 žodžiai)
  • Universitetas
  • Jonas
  • Personalizmas
    10 - 1 balsai (-ų)
Personalizmas. (2017 m. Gruodžio 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/personalizmas.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 18 d. 01:28
×