Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys ir slaugos planas


Įvadas. Arterinė hipertenzija. Diagnostika. Pagrindiniai gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys sumažinti arterinį kraujospūdį. Slaugos diagnozės. Slaugos planas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Pirminė arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis kitus organus-taikinius: širdį, smegenis, kraujagysles, inkstus. Tai vienas pagrindinių išeminės širdies ligos išsivystymo rizikos veiksnių. Šia liga gali sirgti bet kokio amžiaus žmonės, netgi vaikai, tačiau dažniau serga vyresni ar nutukusieji.

Padidėjęs arterinis kraujospūdis nustatomas apie 2% vaikų ir paauglių, tačiau vaikai pirmine arterine hipertenzija serga rečiau nei antrine, kuri išsivysto dėl inkstų ar širdies patologijos.

Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos vartojimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, mažas fizinis aktyvumas, cukrinis diabetas. Įtakos turi paveldėtas polinkis į hipertenziją, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis).

Lietuvoje pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Vyresniems kaip 50 metų pacientams dažna izoliuota sistolinė hipertenzija. Lietuvoje net 33% mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos. Hipertenzija nėštumo metu yra viena dažniausių motinos ir vaisiaus mirties priežasčių. Dėl padidinto kraujo spaudimo nėščiajai gali atsisluoksniuoti placenta, atsirasti kraujosrūvų smegenyse, prasidėti eklampsija, priešlaikinis gimdymas, vaisiui - apsigimimai ar mirtis.

Pradinėje ligos stadijoje padidintas kraujospūdis dažnai lieka nepastebėtas netgi 15-20 metų, nes be padidinto kraujospūdžio, jei jo nematuojama, žmogus nieko nejaučia.

Iš tiesų pavojinga, kai dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jei ir žino, tai nesigydo, nes gerai jaučiasi. Požymių paprastai atsiranda tuomet, kai širdis ir kraujagyslės bei kiti organai negrįžtamai pažeidžiami gali ištikti insultas, miokardo infarktas, išsivystyti širdies ar inkstų nepakankamumas, pažeidžiama akių kraujotaka, kojos.

Sutrikus šlaunies ar kelio srities kraujotakai ligoniui skauda blauzdos raumenis, tenka dažnai einant ilsėtis, netgi naktį,ramybės būsenoje skauda kojas, šąla pėdos, atsiranda žaizdos.

Kiekvienas save gerbiantis žmogus, sulaukęs 35 metų ir daugiau, bent kartą per metus turėtų pasimatuoti kraujospūdį. Žmonėms, kuriems padidėjęs kraujospūdis, patartina įsigyti kraujospūdžio matuoklį ir rytą bei vakare pasimatuoti jį pačiam. Tai nesudėtinga ir kiekvienam prieinama.

Kas gi yra kraujospūdis? Tai yra tekančio kraujo spaudimas iš širdies į kraujagyslių sieneles. Kai jis išstūmiamas iš širdies skilvelių per jų susitraukimą, vadinamas sistoliniu, o pauzės metu tarp širdies susitraukimų pabaigoje - diastoliniu kraujospūdžiu. Sveiko žmogaus sistolinis kraujospūdis būna žemiau 130mm Hg, o diastolinis žemiau 85 mmHg.

  • Microsoft Word 41 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (2144 žodžiai)
  • Kolegija
  • Justina
  • Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys ir slaugos planas
    10 - 2 balsai (-ų)
Pirminės arterinės hipertenzijos priežastys ir slaugos planas. (2020 m. Vasario 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/pirmines-arterines-hipertenzijos-priezastys-ir-slaugos-planas.html Peržiūrėta 2020 m. Rugsėjo 30 d. 01:57
×
146 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo