Platono ir Aristotelio sielos samprata


Idėjų teorija platono veikaluose “puota” ir “faidonas”. Faidonas. Puota. Platono ir aristotelio sielos samprata. Platonas. Aristotelis. Išvados. Sokrato mąstymo paskatintas, platonas pasuko dualizmo keliu: be jutimais suvokiamų daiktų, pripažino ir amžiną, nekintančią būtį – idėjas. Platono mokymo apie būtį pagrindą sudaro idėjų teorija. Jis skiria idėjų ir daiktų pasaulį. Teigia, kad rūšis (idėjos) egzistuoja idėjų pasaulyje ir nepriklauso nuo daiktų. Juslinio pasaulio daiktai turi būti skiriami nuo idėjų. Jie tik idėjų šešėliai.

Sokrato mąstymo paskatintas, platonas pasuko dualizmo keliu: be jutimais suvokiamų daiktų, pripažino ir amžiną, nekintančią būtį – idėjas. Jis skiria idėjų ir daiktų pasaulį. Jie tik idėjų šešėliai. Tikrove, būtimi reikia laikyti ne daiktus, o idėjas. Platonas priešina idėjas (amžinąją būtį) daiktams (laikinajai būčiai), kurie dalyvauja tose idėjose. Apibrėžti šią teoriją gana sudėtinga, nes jis nuosekliai neišdėstė mokymo apie idėjas.

Idėjų teorija atsisklei < turime du skirtingu dalyku – kūną ir sielą. < siela labiau už kūną panaši į neregimą rūšį, o kūnas – į regimą .

Siela čia atitinka platono idėjų (būties) sąvoką, idėjų kurios yra neregimos. O kūnas, kaip ir daiktai, priskiriamas regimajai rūšiai. Be to, pabrėžiama, kad siela ir kūnas – du skirtingi dalykai, kaiplatonas teigia, kad pasaulio daiktai turi būti skiriami nuo idėjų. Jie tik idėjų šešėliai. Idėjos nepriklauso nuo daiktų, kurie dalyvauja idėjose. Platonas idėją priešina ne tiek pačiam daiktui, kiek materijai, suprasdamas ją kaip nebūtį, kurioje turėtų atsirasti daiktas. O šį atsiradimą sąlygoja idėjos ir materijos susijungimas.

siela, patekusi į kūną, padaro jį gyvą.

Daikto (kūno) atžvilgiu idėja (siela) platonui yra pirminė. Idėja – daikto esmė, egzistuojanti šalia daikto, nesąlygojama laiko ir erdvės. Būtis yra tai, kieno prigimčiai būdinga būti ir kas dėl to negali liautis buvęs. Būtis yra amžinos ir nesunaikinamos idėjos, kaip ir žmogaus siela, o daiktai (kūnas) nėra būtis, jie – tik laikinos apraiškos.

< sielos buvo ir anksčiau, dar neatsiradusios žmogaus pavidale . mūsų siela prieš mums gimus yra taip pat, kaip ir būtis . kai siela numiršta, ji neišnyksta, būna, ir po to iš mirties vėl atsiranda .

Platonas neabejoja įgimtų idėjų egzistavimu. Jis teigia, kad visuotinių objektų žinojimas mums yra įgimtas ir jo išplaukimas į paviršių mūsų dabartiniame gyvenime yra prisiminimas , jis turi būti įgytas būtyje iki gimimo, tiesiogiai stebint idėjas. Tokiu mąstymu platonas bando įrodyti idėją apie tolesnę egzistenciją po mirties.

  • Microsoft Word 12 KB
  • 2012 m.
  • 7 puslapiai (1922 žodžiai)
  • Universitetas
  • Platono ir Aristotelio sielos samprata
    10 - 2 balsai (-ų)
Platono ir Aristotelio sielos samprata. (2011 m. Liepos 10 d.). https://www.mokslobaze.lt/platono-ir-aristotelio-sielos-samprata.html Peržiūrėta 2019 m. Rugsėjo 17 d. 22:03
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema