Plaukiojantis valiutos kursas


Įvadas. Plaukiojantis valiutos kursas. Makroekonominės aplinkybės plaukiojančiam valiutos kursui veikti. Veiksniai nuo kurių priklauso plaukiojantis valiutos kursas. Plaukiojančio valiutos kurso privalumai bei trūkumai. Galimos problemos naudojant plaukiojantį valiutos kursą. Plaukiojančio valiutos kurso taikymo pasekmės. Išvados. Šaltiniai.


1. Laisvai plaukiojantis– pagal šią sistemą valiutos kursas yra nustatomas rinkos ir nėra jokio valstybės ar šalies centrinio banko kišimosi į sistemos reguliavimą. Laisvai plaukiojantis valiutos kursas susiformuoja dėl valiutos pasiūlos ir paklausos sąveikos. Naudojant šią sistemą patiriama valiutos svyravimų rizika, kuri sąlygoja papildomą spaudimą valiutai ir galimą jos nepastovumą.

2. Valdomas plaukiojimas– ši sistema leidžia sumažinti valiutos svyravimą, įsikišant centriniam šalies bankui į valiutos kurso reguliavimą valiutos rinkoje.

Naudojant plaukiojantį valiutos kursą yra reikalinga pakankamai likvidi ir veiksminga užsienio rinka, kad leistų valiutos kursui atsakyti į rinkos spaudimą ir kuo labiau sumažinti įvairios trukmės ir skaičiaus perdėtus svyravimus ir nukrypimus nuo valiutos kurso pusiausvyros. Tokiu būdu atrandant valiutos kainą rinkoje. Plaukiojančio kurso naudojimo sąlygos priklauso ir nuo kitų makroekominių sąlygų, kurios ir bus aptarinėjamos šiame darbe.

Plaukiojantis valiutos kursas arba svyruojantis valiutos kursas yra vienas iš valiutų kurso tipų. Šis tipas pasižymi tuo, kad valiutos vertė laisvai svyruoja atsakydama į užsienio valiutos rinkos mechanizmus. Valiuta, kuri naudojama plaukiojančiame valiutos kurse yra žinoma, kaip plaukiojančia valiuta. Plaukiojanti valiuta yra priešingybė lyginant ją su fiksuota valiuta, kurios vertė yra susieta su kita valiuta, auksu ar valiutos krepšeliu. Dalis ekonomistų mano, kad daugeliu atvejų plaukiojantis valiutos kursas yra pranašesnis už fiksuotą valiutos kursą. Dažniausiai naudojami argumentai pagrįsti savo nuomonę yra tokie, kad plaukiojanti valiuta automatiškai prisitaiko, gali sušvelninti patiriamus rinkos šokus ir gali padėti išvengti mokėjimų balanso deficito. Tačiau jie taip pat pripažįsta šios sistemos nenuspėjamumą dėl jos dinamiškumo.

Šiuo metu daugelio valstybių valiutos yra plaukiojančios. Tokios valiutos apima plačiai tarptautinėje rinkoje naudojamas valiutas: US doleris, euras, Norvegijos krona, Japonijos jena, Anglijos svaras, Australijos doleris. Centriniai bankai dažnai dalyvauja rinkoje norėdami įtakoti plaukiojančios valiutos vertę. Kanados doleris yra arčiausiai „švarios“ plaukiojančios valiutos, nes Kanados centrinis bankas nuo 1998 nevykdo jokių intervencijų rinkoje bandant įtakoti valiutos kainą. Su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu situacija yra panaši, pastebimi tik maži pasikeitimai užsienio rezervuose. Tarkime, Japonijoje ar Didžiojoje Britanijoje situacija priešinga, ten vykdomos gana pastebimos intervencijos.

Nuo 1946 iki 1970 m. pradžios Bretono Woodso sistema pavertė fiksuotas valiutas pasauline norma. Tačiau 1971 m. Amerikos vyriausybė nusprendė daugiau netaikyti dolerio keitimo standarto į auksą prie 1/35 už aukso unciją ir nuo tų metų jų valiuta tapo nebefiksuota. Po 1973 m. Smitsoniano susitarimo daugelis pasaulio valiutų tapo nebefiksuotos aukso atžvilgiu. Tačiau, kai kurios šalys, daugiausiai Persijos įlankos valstybės, pririšo savo valiutas prie kitos valiutos vertės. Buvo prisirišama prie tų valiutų, kurios tuo metu pasižymėjo tvariu kurso augimu.

Pagrindinis lankstaus valiutų kurso bruožas yra valiutos nestabilumas („volatility“), galintis sukelti rimtas problemas, ypač kylančias ekonomikos šalyse, nes jose finansų sektorius turi daug skolų doleriais ir yra trapus. Todėl reikia atsižvelgti į šalies finansų sektoriaus padėtį. Kai įsipareigojimai yra užsienio valiuta, o turtas – vietine, netikėtas valiutos nuvertėjimas stipriai pablogina bankų ir įmonių sąskaitų balansus (skolos padidėja, o turtas sumažėja), o tai sukelia grėsmę šalies vidaus finansų sistemos stabilumui. Todėl šalys prisibijo plaukiojančio valiutos kurso, nors dabar bendra tendencija yra tokia, kad vis daugiau šalių pasirenka plaukiojantį kursą dėl vis didėjančio finansinio kapitalo judėjimo.

  • Microsoft Word 34 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3165 žodžiai)
  • Universitetas
  • Dominykas
  • Plaukiojantis valiutos kursas
    10 - 3 balsai (-ų)
Plaukiojantis valiutos kursas . (2017 m. Lapkričio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/plaukiojantis-valiutos-kursas.html Peržiūrėta 2019 m. Birželio 18 d. 09:39
×
Nesuprantate kaip atlikti užduotį? Klauskite eksperto!