Plokščiapėdystė ir jos profilaktika


Įvadas. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pėdos vystymosi ir plokščiapėdystės ypatumai. Plokščiapėdystės diagnozavimas. Plokščiapėdiškumo profilaktika. Išvados.


Pasak S. Pranckecičiaus ir kt. (2006), pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaiko kojos yra visiškai nepritaikytos stovėjimui. Jų raisčiai ir raumenys dar yra gležni ir silpni, o kaulai dar nesusiformavę. Tuo metu vaiką pastatyti ant kojų yra tikras nusikaltimas. Vaikas 7 – 8-tą mėnesį pradeda kabintis už lovytės turėklų ir bando stotis. Kai vaikas pats tai daro, yra naudinga, tačiau nereikia suteikti jam pagalbos ir pradėti vedžioti po lovytę, ne tuomet kojytėm užkraunama per dielė našta, kuri žaloja pėdas. Per anksti pradėjus pratinti vaikus vaikščioti gali tapti plokščiapadytės priežastim.

Kaip teigia G. Kostkevičius ir A. R. Astromskas (2010), įgyta plokščiapėdystė kartais išsivysto ir po kai kurių persirgtų ligų ir traumų. Pavyzdžiui, suminkštėjus pėdos kaulams ir sumažėjus raumenų bei raisčių tonusui, dėl apatinių galūnių raumenų paralyžiaus, po pėdos kaulų lūžių, raisčių bei raumenų plyšimo ir panašių priežasčių.

Pasitaiko ir tokių plokščiapėdiškumo atvejų, kai vaikais jokio skausmo nejaučia ir niekuo nesiskundžia. Taip būna tada, kai plokščiapėdiškumas vystosi lėtai, nepastebimai: kol žmogus jaunas, jo organizmas gerai prisitaiko prie pėdų funkcijos sutrikimų, ir todėl nesiskundžia. 18 mėnesių vaikas yra nestabilios pusiausvyros, stovi plačiai, per klubo sąnarį – lenkimo padėties. Iki 18 mėnesių keliai yra O formos, iki 3 metų keliai šiek tiek X formos. Apie šeštus metus kojos išsitiesia. (Arcinavičius, Kesminas, Milčarek, 2004). Todėl svarbu stebėti ir pastebėti požymius ir laiku pradėti gydymą.

Plokščiapadystės profilaktika būtina vaikams, tai nėra gydymas, o priemonės, užkertančios kelia plokščiapadystei vystytis. (G. Kostkevičius, A. R. Astromskas, (2010). Plokščiapėdystės profilaktikai labai svarbu, kad pėdos negautų per didelio krūvio ir kad vaikas avėtų tinkamą avalynę. Kad pėdos nebūtų perkraunamos, reikia vengti ilgo stovėjimo, bėgiojimo ir šokinėjimo ant kieto pagrindo, ilgalaikių pastangų, pernelyg išvarginančių pėdos skliautus laikančius raumenis. Kaip teigia Adaškevičienė (1990), vaikas nesąmoningai perkelia kūno svorį ant išorinio pėdos krašto ir suriečia pirštus, todėl pėdos raumenys sustiprėja. Reikia sudaryti pėdoms galimybę plačiai ir nevaržomai judėti. (Owczarek, 2005). Rekomenduojami pėdos ir pirštų raumenis lavinantieji pratimai. Į rytinę mankštą ir fizinio lavinimo pamokėles reikia įtraukti specialius pratimus pėdos raumenims ir raiščiams lavinti. Reikia sekti, kad vaikai visą dieną nevaikščiotų apsiavę sportiniais bateliais, minkštais padeliais be pakulnės. Plokščiapėdžiukams skiriami specialūs pratimai, masažas, fizioterapinės priemonės.

  • Microsoft Word 46 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (1920 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ieva
  • Plokščiapėdystė ir jos profilaktika
    10 - 1 balsai (-ų)
Plokščiapėdystė ir jos profilaktika. (2018 m. Sausio 05 d.). https://www.mokslobaze.lt/ploksciapedyste-ir-jos-profilaktika.html Peržiūrėta 2018 m. Liepos 19 d. 14:05
×