Politikos mokslo objektas ir politikos termino samprata


Politikos mokslo objektas ir politikos termino samprata Politika. Viešumas ir visuotinumas. Prievartos naudojimo valstybėje legalumas. Stabilumas ir efektyvumas. Klasių , elito ir pliuralistinė. Politinės sistemos koncepcija. Politinių sistemų klasifikacija. Vadinama visuomenės politine sistema. Svarbiausi jos elementai. Integracijos ir sąveikos – funkcijas. Šiuolaikiniai politiniai režimai demokratija , autoritarizmas , totalitarizmas. Demokratijos teorijos. Konstituciškai ribota valdžia. Pliuralistinės demokratijos teorijos. Dahlis. Elitistinės demokratijos teorijos. Shumpeteris. Plebiscitinė demokratijos teorija. Weberis. Svarstymų deliberatyvinės demokratijos teorijos. Visuomenės struktūra. Šiuolaikinių partijų susiformavimas ir jų vaidmuo dabartinėje visuomenėje. Politinės partijos ir interesų grupės. Partijai yra būdingi bruožai , ją skiriantys nuo interesų grupių ir socialinių judėjimų. Gyventojų paramą rinkimuose. Politinės idėjinės orientacijos pagrindas. Partijų klasifikavimas darbo. Duvergeris partines sistemas suskirstė į. Daugiapartinė sistema. Visuomenės struktūra. Interesų grupės ir jų vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Klasifikuoti spaudimo grupes. Pliuralistinis ir korporatyvistinis. Politikos kultūros tipai. Parapinės politinės kultūros tipui. Pavaldinio politinės kultūros tipui. Dalyvio politinės kultūros tipui. Tokias politinės kultūros funkcijas.


Politika – tai valstybės valdymas. terminas „politika“ kildinamas iš žodžio „polis“, reiškiančio miestą valstybę. Aristotelis politiką apibūdino kaip veiklą, kuria žmonės siekia sukurti gerą ir dorą visuomenę, nes tai laisvų ir lygių žmonių sąveika priimant kolektyvinius sprendimus.

Politika – tai viešųjų reikalų tvarkymas. Tai kalbėjimasis apie viešuosius reikalus, apsisprendimas dėl gėrio ir teisingumo.

Politika – tai kompromisas. Šio aiškinimo pagrindas – kaip priimami sprendimai. Politinės problemos sprendimo būdų derybų pagrindu paieška

Politika yra socialinis reiškinys, bet negalima politikos sričiai priskirti visų viešųjų reikalų, nes yra visuomeninis ir asmeninis skirtis pilietinėje visuomenėje. Visuomeninio gyvenimos sritis – politika, prekyba, darbas, kultūra. Asmeninio gyvenimo sritis – šeima ir namai.

Valdžia – individo ar institucijos gebėjimas priversti paklusti. Skiriami pagrindiniai valdžios ištekliai (šaltiniai):

•Kultūriniai ,informaciniai (žinios, įgūdžiai, informacija ir pan.). emiantis pripažinta teise reikalauti paklusnumo.

Pagrindinis politinės valdžios tikslas – formuoti ir kontroliuoti visuomenės politinę sistemą bei politinius santykius tarp visuomenės ir valstybės tarp įvairių socialinių grupių, partijų. Politinė valdžia skiriasi nuo kitų valdžių:

viršenybė (politinės valdžios sprendimai yra privalomi visoms kitoms valdžios rūšims bei visai visuomenei);

prievartos naudojimo valstybėje legalumas (remiantis prievartos institucijomis, pasitelkiant politikos ir teisės normas)

legalus – racionalus viešpatavimas remiasi tikėjimu nustatytomis taisyklėmis ir teise įsakinėti tiems, kurie pagal tas taisykles užima valdžios postus.

Skiriamos trys galios pasiskirstymo visuomenėje teorijos: klasių, elito ir pliuralistinė.

Klasių teorija. Ši teorija remiasi k. Marxo ir M. Weberio metodologinėmis tradicijomis. Susiskirstymo visuomenės į klases priežastis yra skirtinga žmonių ekonominė padėtis ir santykiai su gamybos priemonėmis, todėl skiriamos valdančiųjų ir valdomųjų klasės. Šiuolaikinėje visuomenėje susikuria „vidurinioji klasė“, kurią sudaro vadinamieji profesionalai, kurie nors neturi ir nevaldo gamybos priemonių, tačiau turi papildomų įgūdžių,

Pliuralistinės demokratijos teorijos (R. Dahlis) . Politinis procesas yra suprantamas ne kaip atskirų individų, o grupių ar grupinių interesų sąveika, nes elektoratas politikoje priima lemiamus veiksnius ir sprendimus.

Demokratija remiasi trimis pagrindiniais principais: laisvės, lygybės bei solidarumo. laisvės principas – siekimas aukščiausios laisvės vienodai visiems žmonėms, tačiau tiek, kad vieno žmogaus laisvės ir teisės neribotų ir neprieštarautų kito žmogaus laisvėms ir teisėms, o tai įmanoma teisiškai nustatant valstybės galios ir asmens teisių ribas. lygybės principas – kiekvienas žmogus yra vertybė, o jo gyvenimas yra turtas – padėti žmogui gyventi normalų dvasinį bei fizinį gyvenimą. solidarumo principas – lygybės ir laisvės principai sudaro dorovinį pamatą.

  • Microsoft Word 23 KB
  • 2019 m.
  • Lietuvių
  • 7 puslapiai (2261 žodžiai)
  • Kolegija
  • Leila
  • Politikos mokslo objektas ir politikos termino samprata
    10 - 3 balsai (-ų)
Politikos mokslo objektas ir politikos termino samprata. (2019 m. Birželio 06 d.). https://www.mokslobaze.lt/politikos-mokslo-objektas-ir-politikos-termino-samprata.html Peržiūrėta 2020 m. Vasario 28 d. 11:33
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo