Politologijos konspektas

Politika – pgl. Aristoteli per politika aiskinama kas yra ka sir ka kaip norime matyti. Tai soc moxlas (visuomeninis tarp zmoniu) raidoje supratimas apie politika kito.

Politika-valstybės valdymas (aristotelis), valstybės vidaus ir išorės politika. Pgl graikus( kur near prievartos-ten near pilitika-tik visuomen,rysiai) pgl bendra veikla ir erdve)politika siejama su visuomeniniais, bet neasmeniniais dalykais.

Ji turi tyrimo objekta, kuris siejasi su kitais mokslais (sukoncentruota social,moxlu objekta) problemu sprendimas, kaip4) valstybės administravimas ir viešoji pol7) tarptautiniai santykiai – tai objektas tarp valstybių tarptautiniai santykiai, siejama su tarptautinių organizacijų aiškinimu, santyki(2 etapai: politikos mokslo priešistorę ir politikos mokslo, kvienas iš seniausių socialinių mokslų, pradėjęs formuotis senovės graikijoje, kiti – kad tikrasis jo pradininkas yra nicola makiavelis. Yra mokslininkų, kurie pradžia laiko 1948m. Paryžiuje unesco iniciatyva įvykusį simpoziumą, kuriame buvo susisteminta politikos mokslo vidinė struktūra ir nustatytas objekto tarpolitikos pradžia sietina ir su sokratu, gyvenusiu 469–399 m. Pr. Kr. Jo nuomone politika ir etika neatskiriami dalykai, o įstatymai ir tėvynė yra svarbiau už viską. Štai platonas politinę teoriją dėsto savo veikaluose: valstybė , politikas , įstatymai . Platonas rėmėsi sokratu ir palaikė jo mintis, teigdamas, kad žinojimas – aukščiausia dorybė . Anot jo politinė harmonija nepasiekiama. Jeigu galima apibendrinti kokius klausimus analizavo platonas, tai jų reikėtų išskirti tris. Piliečių santykį su nuosavybe;/. Valdymo formas;/. Politiko profesiją.

Amerikiečių politologas d. Eastonas išskiria keturis pigrindinius politikos mokslo raidos etapus, remdamasis politikos esmės sampratos kaita istorijoje.

Universalizmas. Šis laikotarpis apima laikotarpį nuo antikos iki xix a. Tuo metu politikos studijos nebuvo atsiskyrusios nuo kitų humanitarinių mokslų, apsiribojo vien palankių valdymo formų paieška.

Legalizmas. Būtent šiuo laikotarpiu politikos studijos atsidurdavo aklavietėj. Politika buvo tarpinama su valstybe, jos institucijois bei jų aprašymu.

Realizmas. politologai ėmėsi ieškoti politinių procesų esmės, tos realybės, kuri lemia institucijų formą ir veiklos turinį [6; psl]. Šiame tarpsnyje persilaužiama:tyrimo objektas nebe valstybė, bet visas politinis procesas. Į šį politinį procesą įėjo valdžios veikimo aiškinimas, politinių sprendimų priėmimas, politiniai santykiai bei politinė sistema. Toks persilaužimas jav įvyko dar xx a. Pradž.