Pozityvus auklėjimas, o ne baudimas „diržu“


Pozityvus auklėjimas , o ne baudimas „ diržu “. Pozityvioji disciplina – vaikų elgesio kontrolė be „ diržo “. Nustatyti ilgalaikius vaiko auklėjimo tikslus. Suteikti vaikui šilumos ir struktūros , elgesio ribų nustatymas. Tvirtai laikytis savo nustatytų ribų ir neabejoti savo sprendimais. Elgesio taisyklės turi būti aiškiai apibrėžtos ir tiksliai išaiškintos vaikams. Įtraukti vaikus , nustatant elgesio ribas , taisykles. Iš anksto nuspręsti , kaip elgsis , kai vaikas nesilaikys nustatytų taisyklių ir pranešti tai vaikui. Vaikai visada išbando tėvų nustatytas ribas. Nekovoti su vaiku. Valdyti savo pyktį. Atsisakyti grasinimų ir bausmių. Suprasti , kaip vaikai galvoja ir jaučia. Užsiėmimas įvadinė diskusija. Praktikos vadovas dar kartelį primena išmoktą teoriją. Vedėjas suskirsto tėvus į dvi grupes. Vedėjas apibūdina situaciją. Kiekviena grupė gauna klausimus , kuriuos turi aptarti. Aptarimui skiriama nuo 10 iki 15 min. Klausimai pirmajai grupei. Klausimai antrajai grupei. REKOMENDACIJOS Atspausdintos rekomendacijos išdalinamos grupės dalyviams , kaip grįžtamasis ryšys. Ko tikitės iš šių užsiėmimų , ką norite sužinoti užsiėmimo metu? Grįžtamasis ryšys grupės dalyviams.


Tėvystė yra džiaugsminga, varginanti, jaudinanti, alinanti kelionė. Iššūkis yra didžiulis – paimti visiškai naujo žmogaus ranką ir nukreipti ją pilnametystės, išmokant viską, ką jis turi žinoti, kad galėtų gyventi laimingą, sėkmingą gyvenimą

Daugumai tėvų kasdien kyla klausimų apie vaiko raidą ir elgesį. Tai tiesiog neatsiejama gyvenimo dalis. Tėvų ir vaikų tarpusavio konfliktai yra tokie seni, kaip ir pati žmonija. Praėjusių kartų: mūsų senelių, močiučių, tėčių, mamų, prosenelių, nereikėjo mokyti, kaip auklėti savo vaikus. Jie vadovavosi tarsi bendromis, visuomenėje priimtomis tradicijomis (taisyklėmis), laikėsi tarsi tam tikros schemos. Šių laikų pasaulis yra kitoks, ir mūsų vaikai yra taip pat kitokie.

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau porų dirba nuo ryto iki vakaro, skiriasi arba tiesio gyvena atskirai, jas veikia ekonominis nuosmukis, jos jaučia poreikį siekti užsibrėžtų tikslų, siekti aukštumų karjeroje („lipti‘ karjeros laiptais), tobulėti ir dar turi auginti vaikus. Yra žinoma, kad senajame vaikų ugdyme suaugusieji vaikams nebuvo sektinas pavyzdys, nes vaikui nebuvo leidžiama daryti tai, ką daro suaugusieji ir elgtis taip, kaip elgiasi suaugusieji. Vaikams buvo aiškinama, kad reikia elgtis taip, kaip sakoma, o ne taip, kaip nori elgtis. Daugelis tyrinėtojų teigia, kad senasis tėvystės modelis yra paremtas prievarta ir kontrole, o šio modelio esmė – gėda, baimė, bausmės (fizinės, psichologinės), paklusnumas (tėvai buvo viršesni ir galėjo priversti vaikus jiems paklusti, nekartą griebiant „paklusnumo diržą“). Šiandien stebime reiškinį, kai tėvai netenka įtakos savo vaikams, kai tradiciniais vadinami auklėjimo metodai nebeveikia, nes jie paseno. Šių dienų tyrinėjimai atskleidžia nepaprastą dalyką – pozityvią discipliną. Ji skatina mus pažvelgti į tėvystę, kaip į daug daugiau aprėpiantį reiškinį ar net misiją. Šiandieniniai vaikai supranta, jog turi tokias pat teises, kaip ir visi kiti. Jie jaučiasi lygūs su suaugusiaisiais. Jie visiškai netoleruoja „prievartinių“ tarpusavio santykių. Tad, norėdami padėti savo vaikams, mes turime pasenusį autokratinį (metodas, kai visus sprendimus priima tėvai, manantys, kad vaikai turi paklusti jų valiai, t. y. apribojamas vaiko savarankiškumas, sprendimai, pasirinkimai, griežta kontrolė šeimoje, vaikas neturi jokių teisių tik paklusti tėvams (Pivorienė ir Šabaliauskienė, 2011)) pavaldumo tėvams metodą pakeisti nauja tvarka, paremta laisvės ir atsakomybės principais (pozityvios disciplinos principais).

Temos aktualumas. Vaiką auginantys asmenys turi sugebėti vaikui sukurti tinkamą aplinką jo harmoningos asmenybės ugdymuisi (priežiūrai), mokėti nustatyti konstruktyvią bei pozityvią discipliną šeimoje ir teigiamai paskatinti už tinkamą vaikų elgesį. Todėl svarbus uždavinys tampa tėvų ir/ar kitų vaiką auginančių žmonių teigiamo (pozityvaus) vaiko auklėjimo įgūdžių įgijimas ir jų taikymas gyvenimiškose situacijose, kai vaikai yra ikimokyklinio (3-5 metų) amžiaus.

Nebegalime versti vaikų tik paklusti. Juos reikia skatinti ir drąsinti savanoriškai laikytis tam tikros tvarkos: nustatant taisykles, elgesio ribas, pirmenybę teikti, ne fizinėms ar psichologinėms bausmėms, o stengtis skatinti tinkamą vaiko elgesį. Pasenusias tradicijas turime keisti ir šiuolaikinius vaikus auklėti pagal šių dienų naujoves – vaikų netinkamą (nepriimtiną) elgesį kontroliuoti be „diržo“.

  • Microsoft Word 42 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (4265 žodžiai)
  • Kolegija
  • Lina
  • Pozityvus auklėjimas, o ne baudimas „diržu“
    10 - 2 balsai (-ų)
Pozityvus auklėjimas, o ne baudimas „diržu“. (2020 m. Birželio 29 d.). https://www.mokslobaze.lt/pozityvus-auklejimas-o-ne-baudimas-dirzu.html Peržiūrėta 2020 m. Liepos 08 d. 01:36
×
125 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo