Pragmatizmas ir ugdymas


Pragmatizmas ir ugdymas. Pragmatizmo  filosofijos pirmtakai. Francis Baconas. Pagrindines pragmatizmo idėjas suformulavo amerikiečių filosofai. Charlesas Sandersas  Peirceas. Viljamas  Džeimsas. Pragmatizmas kaip ugdymo filosofija. Kritiškas pragmatizmo įvertinimas. Apibendrinimas.


Dž. Rousseau. J.J. Rousseau filosofinės pažiūros taip pat turėjo didelę reikšmę pragmatizmo teorijai. Daug rasė apie ugdymo ir politikos santykį. Teigė, kad ugdyme reikia vadovautis vaiko interesais. Interesas – tai ne tas pat, kas užgaida, sakydamas „interesas“, Rousseau turėjo galvoje įgimtą vaiko polinkį sužinoti apie pasaulį, kuriame gyvena.

Charlesas Darwinas. Reikšmingiausią mokslinę įtaką pragmatizmui yra padaręs Charlesas Darwinas.

Johnas Dewey – susistemino ir išplėtojo pagrindines pragmatizmo idėjas. Tvirtino, jog vaikas neturėtų būti atitraukiamas nuo tinkamam ugdymui palankios socialinės aplinkos. Dewey požiūriu, idėjos yra instrumentai žmogaus problemoms spręsti. Dėl to savo filosofiją kartais jis labiau linko vadinti instrumentalizmu, o ne pragmatizmu.

Pragmatizmas į ugdymą įėjo pro užpakalines Amerikos mokyklų duris, ir ši aplinkybė padeda suprasti, kodėl pragmatizmo idėjos ir metodai dažnai taikomi, bet ne visuomet siejami su filosofija.

Dewey ir pragmatikai ugdymą laikė gyvenimo būtinybe. Jis padeda žmonėms susidoroti su jų santykiuose su aplinka iškylančiomis problemomis. Ugdymas iš esmės yra menas, o mokytojas, neleisdamas jam virsti rutina, ir išreiškia aukščiausią šio meno supratimą.

Pragmatikai nemano, kad mokymas yra tas pat kas ugdymas. Vaikus galima išmokyti ką nors mėgti ir ko nors vengti, iš tikrųjų jiems nesuprantant, kodėl jie taip daro. Ugdymas, kitaip nei vien tik mokymas, padeda vaikui galvoti. Tam reikalinga kalba, kuri yra idėjų perteikimo ir protavimo priemonė. Kalba ir mokymasis turi vykti tinkamoje aplinkoje, kurią apgalvotai reguliuojant galima pasiekti didžiausią ugdomąjį poveikį. Dewey manymu, kaip tik tokia aplinka turėtų pasirūpinti mokykla. Mokykla turėtų būti ta vieta, kurioje į prasmingą visumą būtų sujungtos kitos vaiko aplinkos – šeimos, pilietinė, darbo ir kitos.

Pragmatiškai orientuoti pedagogai labiau mėgsta lanksčius ir įvairiai taikomus metodus. Taip pat jiems patinka funkcionalūs mokyklų pastatai ir baldai. Tas pat pasakytina ir apie metodus, ne, anot pragmatikų, nėra vienintelio vaikų ugdymo būdo, dėl to reikia įsisąmoninti, kad galimi įvairiausi metodai, tarp kurių yra mokyklos vidaus aplinkso bei situacijų perkėlimas į platesnę bendruomenę.

Mokytojas niekuomet turi nepamiršti motyvacijos veiksnio. Dewey nuomone, vaikų motyvai esti prigimtiniai, o mokytojui reikia užčiuopti esamą motyvaciją ir ja pasinaudoti. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad vaikų lygis yra skirtingas ir jų negalima ugdyti vienodai. Vieni metodai skatina mokinių veiklą grupėje, o kiti – individualūs.

Kadangi pragmatikams rūpi išmokyti vaikus, kaip spręsti problemas, jie mano, kad praktiškai tai skatina gyvenimiškos situacijos. Mokymosi būdui pragmatikai teikia tokią pat reikšmę kaip tam, ko išmokstama. Ugdytojai pragmatikai gina vaiko poreikius ir interesus. Dažnai tai interpretuojama kaip leidimas vaikams daryti visa, ką jie nori.

  • Microsoft Word 16 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2483 žodžiai)
  • Kolegija
  • Vaida
  • Pragmatizmas ir ugdymas
    10 - 3 balsai (-ų)
Pragmatizmas ir ugdymas. (2018 m. Gruodžio 26 d.). https://www.mokslobaze.lt/pragmatizmas-ir-ugdymas.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 05 d. 15:34
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo