Pramonės revoliucijų įtaka ekonomikai


Pramonės revoliucijų įtaka ekonomikai. Įvadas. Pramonės perversmo raida. Pirmoji ir antroji pramonės revoliucijos. Trečioji ir ketvirtoji pramonės revoliucijos. Pagrindiniai ekonominiai skirtumai po pramonės revoliucijos. Pramons revoliucijos padariniai ekonomikai. Išvados. Literatūra.


Pasaulio istorijoje didžiausi ekonomikos pokyčiai prasidėdavo tik tada, kai būdavo atrasti nauji energijos generavimo būdai ir sukurtos komunikacijos priemonės jiems paskirstyti. Tokios iniciatyvos iš esmės pakeisdavo visuomenės gyvenimą.

Pirmosios revoliucijos užuomazgų būta jau XVIII a. pab. Anglijoje. Buvo išrastos ir įdiegtos pirmosios garo, verpimo, audimo mašinos, tai sudarė sąlygas smarkiai plėstis tekstilės pramonei, kalnakasybai. Geležinkelio, garlaivio išradimas atvėrė kelią revoliucijai transporto srityje. Žaibiškai keitėsi valstybių demografija, plėtėsi miestai, prie prekybos kelių, gamtos žaliavų šaltinių kūrėsi nauji gamybos centrai.

Vykstant globalizacijai ir spartiems pokyčiams pasaulinėje ekonomikoje, vis aktualesnė tampa konkurencingumo problema. Norėdamos išsilaikyti šiuolaikinėje konkurencinėje kovoje, įmonės turi įvertinti skaitmeninių technologijų svarbą ir jų įtaką gamybos efektyvumui. Norint operatyviai reaguoti į vykstančius pasikeitimus globaliame versle, reikalinga nuolatinė pokyčių analizė bei pramonės sektoriaus pasiruošimo pokyčiams įvertinimas.

Atskleisti pramonės revoliucijos raidą bei jos sukeltus pokyčius gamyboje ir visuomenėje;

Žodis „revoliucija“ reiškia staigų ir radikalų pokytį. Revoliucijos kyla tuomet, kai dėl naujųjųtechnologijų pakinta ekonominės sistemos.

„Pramonės perversmo“ sąvoką pirmą kartą pavartojo Frydrichas Engelsas 1844 – 1845 m. pasirodžiusioje knygoje „Darbininkų klasės padėtis Anglijoje“. Ne retai šia sąvoka apibūdinamas net visas XIX amžius. Pramonės revoliucija – tai sparčių technologijos, ekonomikos ir socialinių pokyčių epocha. Pramonės perversmas nereiškia, kad buvo diegiamos vien tik techninės naujovės. Ji turėjo įtakos ne tik ekonomikai, bet ir visuomenei, valstybių užsienio politikai, miestų plėtrai, gyventojų gausėjimui.  Feodalinė visuomenės struktūra buvo galutinai suardyta, atsirado nauji visuomenės sluoksniai: darbininkai, pramonininkai. Dėl laisvų darbo rankų pertekliaus aštrėjo socialiniai prieštaravimai, dėl to kūrėsi naujos ideologijos, skirtingiems socialiniams sluoksniams atstovaujančios partijos.

kurių metu buvo pereinama nuo manufaktūrinės prie stambiosios mašininės gamybos. Pramonės

perversmas buvo ilgo XVIII a. Europoje prasidėjusio gamybos modernizavimo proceso sudėtinė dalis.

Svarbiausi pramoninio perversmo rezultatai buvo darbo mechanizacija, masinė gamyba ir garo

panaudojimas. Garo mašiną 1769 m. užpatentavo britų inžinierius Jameso Watto.

Pirmoji pramonės revoliucija truko apie 80 metų – nuo 1760 m. iki 1840 m. Nutiesus geležinkelius ir sukūrus garo variklį, prasidėjo mechaninė gamyba. Pramonės perversmo pradžią Didžiojoje Britanijoje paskatino stiprus prekybos laivynas, leidęs įsivežti žaliavų iš visų pasaulio šalių; jūrų transportas buvo patogiausia priemonė prekėms gabenti. Šalyje buvo gausu akmens anglių, reikalingų garo mašinoms, gyventojų prieaugis ir pokyčiai žemės ūkyje garantavo darbo jėgą. Dideles pajamas davė prekyba, laivininkystė, žemės ūkis ir kolonijos. Didžiojoje Britanijoje anksčiau nei kitose šalyse ėmė irti luominė visuomenė – vis svarbiau buvo turėti kapitalo, o ne kilmę.

  • Microsoft Word 263 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2429 žodžiai)
  • Universitetas
  • Viktorija
  • Pramonės revoliucijų įtaka ekonomikai
    10 - 1 balsai (-ų)
Pramonės revoliucijų įtaka ekonomikai . (2020 m. Vasario 24 d.). https://www.mokslobaze.lt/pramones-revoliuciju-itaka-ekonomikai.html Peržiūrėta 2020 m. Balandžio 05 d. 13:26
×
24 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo