Prancūzijos transporto sistema (2)


Istorija. Bendra apžvalga. Kelių transportas. Infrastruktūra. Jos aprašymas ir analizė. Pervežimai kelių transportu. Tarifai už važiavimą autostradomis. Greičio apribojimai Prancūzijoje. Aprašymas. Įvairių transportų analizė. Geležinkelių.Vandens. Vidaus vandenų. Jūrų. Vamzdynų transportas. Oro transportas. Viešasis transportas. Šaltiniai.


Tranantlantinė prekyba su Naujuoju Pasauliu (Amerika) pavertė tokius miestus kaip Nantas, Bordo, Havras didžiuliais prekybos uostais.

Prancūzijos kelių infrastruktūra pradėjo sparčiai tobulėti po 2-ojo Pasaulinio Karo

Palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, Prancūzijos greitkeliai tobulėjo lėtai, bet 1970 metais valdžia paspartino kelių augimą suteikdama privačioms įmonėms nuolaidas, kurios finansavo savo projektus rinkdamos rinkliavas.

Tuo tarpu 2012 m. 85,1% keleivių buvo pervežami automobiliais, 9,5% traukiniais bei 5,4% autobusais ir troleibusais.

Šiame paveiksliuke yra parodyta, per kiek laiko iš Paryžiaus galima nuvykti į kitus Prancūzijos miestus ir vietoves. Kiekvienas “žiedas” rodo apie 30 minučių intervalą. Pavyzdžiui, 1 žiedas rodo, kad iš Paryžiaus galima į visas vietoves esančias to žiedo teritorijoje nuvykti per 30 minučių, 2 žiedas – nuo 30 iki 60 minučių ir t.t.

Šeši Prancūzijos miestai turi metro arba lengvąjį metro: Paryžius, Lionas, Marselis, Lilis, Tulūza, Renas.

Nepaisant to, kad ankstesniais metais dauguma Prancūzijos tramvajų sistemų buvo uždarytos, vis daugiau ir daugiau Prancūzijos didžiųjų miestų turi modernius tramvajų arba lengvųjų geležinkelių tinklus, įskaitant Paryžių, Lioną (jis turi didžiausią tinklą), Tulūzą, Monpeljė, Sent Etjeną, Strastbūrą ir Nantą.

Šis keliavimo būdas Prancūzijoje ėmė nykti 1930-ųjų pabaigoje. Tik Lilis, Marselis bei Sent Etjenas niekad neatsisakė savo tramvajų tinklo. Nuo 1980-ųjų keletas miestų juos atstatė.

Traukiniai keliauja kaire puse (išskyrus išimtis). Metro bei tramvajai keliauja dešine puse (išsyrus Liono metro).

Prancūzijos natūralių ir žmogaus sukurtų laivybos vagų tinklas yra didžiausias Europoje, besidriekiantis daugiau nei 8500 kilometrų. Laivininkystei tinkamas atkarpas valdo Prancūzijos laivybos administracija. Ji prižiūri 6700 kilometrų laivybos vagų, iš kurių 3800 kilometrų kanalų ir 2900 kilometrų laivybai tinkamų upių, 494 užtvankos, 1595 šliužai, 74 laivybai tinkami akvedukai, 65 rezervuarai, 35 tuneliai bei 800 km2 žemės. Dvi laivybos vagos nevaldomos Prancūzijos laivybos administracijos yra laivybai tinkamos Somos upės bei Nanto-Bresto kanalas, kuriuos valdo vietinė valdžia.

Maždaug 20% šio tinklo tinka prekybiniams laivams virš 1000 tonų. Taip pat Prancūzijos laivybos administracija vykdo projektą, kurio metu laivybos vagos bus sutvarkomos bei modernizuojamos pagilinant jų gylį, praplatinant šliužus ir padidinant gabaritinį aukštį po tiltais siekiant įgyvendinti Prancūzijos strategiją didinti pergabenamų krovinių kiekį vandeniu.

  • Microsoft Word 470 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2109 žodžiai)
  • Universitetas
  • Deividas
  • Prancūzijos transporto sistema (2)
    10 - 1 balsai (-ų)
Prancūzijos transporto sistema (2). (2018 m. Sausio 14 d.). https://www.mokslobaze.lt/prancuzijos-transporto-sistema-2.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 18 d. 01:37
×