Prielinksnių ir polinksnių vartojimas


Įvadas. Prielinksnių apbrėžimas ir klasifikacija. Polinksnių apibrėžimas ir klasifikacija. Priedas.


Polinksnių vartojimas dabartinėje rašytinėje lietuvių kalboje bus analizuojamas šiame darbe.

Šio darbo tikslas: aprašyti kriterijus, kuriais remiantis galima nustatyti polinksnius ir apibrėžti tipiškiausias polinksnių vartojimo klaidas.

Prielinksnis yra nekaitoma tarnybinė kalbos dalis, kuri paprastai eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais. Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, pvz.: ant stalo, į mišką, per tvorą, su draugais. Prielinksninė konstrukcija beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis. Tai matyti palyginus žodžių junginius, į kuriuos įeina tas pats veiksmažodis: laukiu ryto (ko laukiu? – objektas) – laukiu nuo ryto (nuo kada laukiu? – laikas); matau langą (ką matau? – objektas) – matau pro langą (kaip matau? – būdas); gėriuosi upe (kuo gėriuosi? – objektas) – gėriuosi prie upės (kur gėriuosi? – vieta). Todėl grynas linksnis ir linksnis su prielinksniu yra skirtingi dalykai. Kai kalbame apie prielinksnių vartojimą, iš tiesų paprastai turime galvoje jų vartojimą su tam tikru linksniu (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, 100 p.).

Beje, skirstymas į senybinius ir naujybinius prielinksnius yra truputį sąlygiškas, nes tiek senybiniai, tiek naujybiniai prielinksniai sudaro nevienodo senumo klodus. Naujybiniais jie laikomi tik todėl, kad nesunkiai nustatoma jų kilmė iš kitų kalbos dalių tos šaknies žodžių, pavyzdžiui, link (plg. linkis, linkti), tarp (plg. tarpas, tarpe) ir taip toliau. (Jablonskis. Lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997. - 280 p.).

Beveik visi lietuvių kalbos prielinksniai vartojami prieš linksnį: be stogo, į miestą, su mama... (niekas nesako stogo be ir pan., todėl nesakytina ir tą žinią gavome savaitę prieš; tik – prieš savaitę). Tačiau dalis naujybinių vienareikšmių prielinksnių vadinami polinksniais, nes vartojami po linksnio, pvz.: kvailio vietoj, karo metu. Tradiciškai tik po linksnio būna dėka, todėl prieš linksnį jo geriau nevartoti: Draugo dėka (ne Dėka draugo) išsigelbėjau. Viliaus dėka (ne Dėka Viliaus) Grėtė tapo ūkininke. (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, 100 p.).

Plytas keliame krano pagalba (= kranu, kranais). Chameleonas liežuvio pagalba (= liežuviu) gaudo vabzdžius. Buvo apskaičiuota skaičiavimo mašinų pagalba (= skaičiavimo mašinomis). Sukauptus duomenis išanalizavome kompiuterių pagalba (= kompiuteriais). Ryšys buvo palaikomas su laidų pagalba (= laidais). Jie turėjo kopėčių ir virvių pagalba (= kopėčiomis ir virvėmis) užkopti į viršų. Širdies sutrikimą galima pašalinti elektros impulso pagalba (= elektros impulsu). Šios sistemos pagalba (= Su) šia sistema) vaizdą koreguojame. Konfliktus spręskime politinių priemonių pagalba (= politinėmis priemonėmis). Daaug taisyklingiau yra vietoje polinksnio pagalba vartoti prieveiksmį (DLKŽ 2000: Dabartin_s lietuviu kalbos žodynas, vyr. red. S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas);

  • Microsoft Word 55 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4831 žodžiai)
  • Kolegija
  • Ruslan
  • Prielinksnių ir polinksnių vartojimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. (2018 m. Liepos 02 d.). https://www.mokslobaze.lt/prielinksniu-ir-polinksniu-vartojimas.html Peržiūrėta 2018 m. Liepos 16 d. 01:44
×