Privalomų autorių biografija ir kūriniai - konspektas


Laikotarpis autorius , kontekstas. RENESANSAS (~ ) Humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų. KATEKIZMAS lietuviška eiliuota prakalba. Rašytinio žodžio atsiradimas – kultūros brandos ženklas. „ Postilės “ prakalba. Gimtoji kalba yra bendros meilės ryšys , vienybės motina , pilietiškumo. „ Radviliada “. Apšvieta. Donelaitis. „ Metų “ išmintis. „ Krymo sonetus “. „ Ponas Tadas “. Anykščių šilelis „. Dvasinis žmogaus ir miško ryšys. „ tautiška giesmė “. „ varpas “. „ labora! ”. To meto šviesuoliai kvietė tautiečius aukotis visuomenės idealams , dirbti tautos labui. Tautinio sąmoningumo skatinimas. Istorinės praeities idealizavimas. Realizmas ir neoromantizmas Liūdna pasaka “. „ vagis „–. „ ubage “. Dėdės ir dėdienės “. Trijų žmonių nelaimingą gyvenimą. Kodėl taip susiklostė veikėjų gyvenimas? Žmogaus ir gamtos vienovė. Gamta savotiška žmonių gyvenimo paralelė. „ SKIRGAILA “- istorinio pobūdžio tragedija. „ Sename dvare “. Motina. Auklėjimo idėjos. Mykolaitis - putinas. Altorių šešėly “. Veikėjo pasirinkimo ir prigimties. Moralė tikrovėje - tik veidmainystė. Žmonės svetimi vienas kitam , žiaurūs ir egoistiški. ‚ Ad astra. ‚ Fleita “. „ Kova ". Jono Aisčio lyrikos temos , motyvai. Poeto situacija tarp išgyvenimo ir jo pasakymo žodžiu , eilėraščio kūrimas ir bendravimas su skaitytoju per jį. Apie patį eilėraščio atsiradimą.


Renesanso epochoje reformacinio judėjimo šalininkai teigė, kad valstybė turi būti kuriama tautiniu pagrindu. Šalis ir yra savita tuo, kad turi savo tradicijas, kalbą. Tuometinėje Lietuvoje ( oficialiuose raštuose bei grožiniuose kūriniuose) vyravusi lotynų kalba neišreiškė lietuvių prigimties, todėl nebuvo sava. Natūralūs poreikiai turi būti tenkinami, todėl natūralu kalbėti prigimtine kalba. Šiomis idėjomis pasinaudoja reformacijos šalininkai, remiantys M. Mažvydą bei lietuviškų raštų leidybą, taip siekdami priartinti Dievo žodį prie paprastos liaudies. Beje, rašytinio žodžio atsiradimas – kultūros brandos ženklas, padedantis tautai išlikti gyvai, tapti žinomai pasaulyje. Taip gimsta žmogaus ir tautos orumas, pabrėžiantis individualumą, taip akcentuojamą Renesanso epochoje.

Radvila Rudasis – Lietuvos didiko, patrioto, Tėvynės gynėjo idealas, vienas iš talentingiausių visų laikų karvedžių Lietuvoje. Akcentuojama jo kaip karvedžio didžiausia pergalė Ulos mūšyje, kai nuo maskvėnų buvo išgelbėtas Vilnius.

Jo paveikslu akcentuojamos vertybės, kurių turėtų laikytis kilmingas asmuo: tai kuklus ir doras bei nesavanaudiškas gyvenimo būdas.

Kilmė – Apvaizdos atsiųstas įpareigojimas gyventi ir veikti taip, kad nesuterštum tėvų pelnytos garbės. Pats svarbiausias – ginti šalį.

Girios – Lietuvos didybės ženklas. Giria pavaizduota kaip mitinis Pasaulio medis, jungiantis gyvenimą, mirtį ir amžinybę, praeitį, dabartį ir ateitį.

Įamžinamas toks Tėvynės paveikslas, kokį praėjus šimtmečiams romantinėse vizijose regės tik A. Mickevičius, S. Daukantas, A. Baranauskas, Maironis.

Žemiškasis pasaulis - išmėginimų arena, kurioje žmogus privalo užsigrūdinti, sutvirtėti dvasiškai, nugalėti savo silpnybes, kad po to galėtų tyra sąžine stoti Aukščiausiojo akivaizdon

Iš žmogaus perspektyvos aptariamas lemties nepastovumas, žmogus yra visa ko matas, gyvenimą ir jo vingius matuojantis savo patirtimi. Labiausiai žmogų skaudina lemtis, nes būtent likimas yra atsakingas už individo gyvenimą, sėkmę ar nesėkmes. Lemtis gąsdina žmogų nepastovumu, nežinomybe bei gyvenimo laikinumu. Išeitis-nuolatinės kaitos dėsnis. Galima guostis tam tikrais likimo dėsningumais, kad nepalankius dalykus keis palankūs.

Poema išversta į kitas pasaulio kalbas bei pateko į Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurio tikslas- išsaugoti mažai žinomų tautų kultūrą. Tokiu būdu kitoms tautoms bei patiems dabar gyvenantiems lietuviams atsirado galimybė susipažinti su XVIII a. lietuvių gyvenimu ir kalba.

Žmogus gyvenimo tiesų turi mokytis iš gamtos ( atbundančios gamtos, gandrų, lakštingalos epizodai)

Kad ir kas benutiktų, tokia Dievo valia, todėl ją reikia nuolankiai priimti

Kiekvienas žmogus gamtoje stengiasi atrasti laimingo gyvenimo formulę. Pačios tikriausios ir patikimiausios tiesos glūdi gamtos nusistovėjusiame ritme. Norint visa tai atrasti, reikia ją stebėti ir iš jos mokytis. Pavyzdžiui, K.Donelaičio poemos „Metai“ „Pavasario linksmybių“ dalyje išskirtinis dėmesys skiriamas gandrų šeimynai, kuri parskridusi iš šiltų kraštų ne skundžiasi savo dalia, kad yra alkani ir jų „būstas“ netinkamas gyventi, o „gaspadoriškai“ remontuoja per žiemą apgadintus namus, po to paragauja kelias varles bei rupūžes ir už tai dėkoja Dievui. Kitas dėmesio vertas paukštis – poeto taip mėgiama lakštingala. Jos balsas gražesnis už bažnytinių ir liaudies instrumentų skambesį, ji paukščių karalienė, tačiau išvaizda kaip būrės, nes niekina poniškus rūbus. Be to, lakštingala nenori ne tik poniškų skanėstų, bet ir būriškų lašinių, dešrų, kumpių bei virtų valgių. Ji pasisotina prastu maistu ( grūdais ar kirmėlėmis) bei vandeniu. Taip K.Donelaitis vaizduodamas paukščius moko žmogų imti pavyzdį iš jų ir neniurnėti sulaukus alkanos dienos, nes Dievas žmogui davė visko daugiau nei paukščiui, tačiau šis nesiskundžia gyvenimu.

  • Microsoft Word 100 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 37 puslapiai (10144 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Evelina
  • Privalomų autorių biografija ir kūriniai - konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Privalomų autorių biografija ir kūriniai - konspektas . (2018 m. Vasario 17 d.). https://www.mokslobaze.lt/privalomu-autoriu-biografija-ir-kuriniai-konspektas.html Peržiūrėta 2018 m. Gruodžio 13 d. 21:13
×