Profesiniai susirgimai, jų tyrimas ir apskaita savarankiškas darbas


Įvadas. Profesiniai susirgimai. Profesinių susirgimų statistika. 4–. Profesinių susirgimų klasifikacija ir priežastys. Darbuotojų draudimas nuo profesinių susirgimų. Profesinių susirgimų tyrimas ir apskaita. Pranešimas apie profesinį susirgimą. Komisijos veiklos organizavimas. Akto pirmosios dalies užpildymas. Akto antrosios dalies ir profesinės ligos kortelės užpildymas. 11–. Išvados. Priedai. 14–. Informcijos šaltinių sąrašas.


Kiekvienas dirbantis žmogus nori, kad jo darbo aplinka nekeltų pavojaus jo sveikatai ar net gyvybei, kadangi netinkama aplinka, kurioje yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų, gali sukelti profesines ligas. Šio darbo tikslas – aptarti pačius profesiniai susirgimus, jų rūšys bei jas sukeliančius veiksnius, kuriuos turi žinoti ne tik darbdaviai kurdami saugią darbo aplinką, bet ir patys darbuotojai, kad nepatektų į aplinką, kurioje yra gausu įvairių rizikos veiksnių, galinčių jiems pakenkti. Be to, aptariami ir veiksmai, kuriuos turėtų atlikti darbdaviai prieš organizuodami darbą, jog profesinius susirgimus būtų galima sumažinti iki minimumo. Taip pat apibendrintai pateikiama informacija apie profesinių susirgimų tyrimą ir apskaitą: nurodoma kaip ir kam reikia pranešti apie profesinę ligą, kaip yra organizuojama profesinių ligų tyrimo komisija ir paaiškinama kaip ir kas turi pildyti su šiais sveikatos sutrikimais susijusius dokumentus.

supažindinti su darbo aplinkoje esančiais ligas sukeliančiais pavojingais veiksniais, kurių darbuotojai kartais net nepastebi ar apie juos nesusimąsto,

Tai informacija, kuri aktuali kiekvienam planuojančiam pradėti dirbti ar jau dirbančiam.

(Šaltinis- Higienos institutas Sveikatos informacijos centras Profesinių ligų registras. 2014, p.12)

Visi susirgimai turi vienokias ar kitokias priežastis. Ne išimtis ir profesiniai susirgimai. Pasireiškus vienokiems ar kitokiems darbuotojų negalavimams, kurie gali būti kilę dėl įvairių jų darbo veiksnių, yra ieškoma priežasčių, kurios lėmė tokią dirbančiojo sveikatos būklę. Pagal veiksnius, kurie gali nulemti darbuotojų profesinius susirgimus yra klasifikuojami profesiniai susirgimai.

Taip pat profesiniai susirgimai pagal susirgimo laiką gali būti skirstomi į ūmius ir lėtinius. Ūmiu susirgimu yra vadinamas toks susirgimas, kurį sukelia koks nors pavojingas vienkartinis darbo veiksnys. Priešingai nei ūmus, lėtinis susirgimas yra sukeliamas per gerokai ilgesnį darbo laiką toje įmonėje ar įstaigoje. (plg. A.Stankiuvienė, 2014, p.73–74).

Kokios gi turėtų būti darbo sąlygos, jog jas būtų galima vadinti tinkamomis ir nekeliančiomis rizikos susirgti profesinėmis ligomis? Šiuo atveju yra labai svarbu darbovietėje užtikrinti tinkamą oro temperatūrą, drėgmę, vėdinimą, apšvietimą bei laikytis higienos reikalavimų.

Labai svarbi yra darbo vietoje esanti oro temperatūra, kadangi esant per didelei ar per mažai temperatūrai gali pablogėti žmogaus fizinė būklė. Atliekant sunkius, fizinius darbus geriausia palaikyti 10–15oC temperatūrą, o lengvesniems, mažiau fizinės jėgos reikalaujantiems darbams optimaliausia yra laikoma 15–20oC temperatūra. Taip pat patalpų temperatūra negali būti aukštesnė nei 28–30oC, kadangi aukštesnė aplinkos temperatūra gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. (plg. P.Šibilskis, 2008, p.122). Naudojantis įvairiausiomis technologijomis patalpose palaikyti reikiamą temperatūrą nėra sunku, tačiau darbams vykstant lauke darbdaviai negali reguliuoti oro temperatūros, ir žiemos ar vasaros sezonu dėl itin mažos ar itin didelės oro temperatūros kyla didelis pavojus susirgti profesinėmis ligomis (įvairiais nušalimais ar priešingai – nudegimais). Kad tokių susirgimų pasitaikytų kuo mažiau, darbdavys turi suteikti darbuotojams specialią darbo aprangą bei nustatyti tinkamą darbo laiką bei pertraukas.

Nemažiau svarbu darbo aplinkoje palaikyti tinkamą apšvietimą, kadangi netinkamas apšvietimas gali silpninti darbuotojų regėjimą. Darbo aplinkos apšvietimas gali būti natūralus arba dirbtinis. Natūralia apšvieta vadinama saulės spindulių šviesa, kuri patenka į patalpą, tačiau ji yra priklausoma nuo paros laiko ir debesuotumo, todėl vien jos nepakanka ir darbo aplinkoje privalo būti kokybiškas dirbtinės šviesos šaltinis. Dirbtiniai šviesos šaltiniai yra žmogaus sukurti prietaisai, kurių pagalba spinduliuojama šviesa. Darbo vietoje dažniausiai naudojami elektriniai šviesos šaltiniai.

  • Microsoft Word 74 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3189 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sandra
  • Profesiniai susirgimai, jų tyrimas ir apskaita savarankiškas darbas
    10 - 1 balsai (-ų)
Profesiniai susirgimai, jų tyrimas ir apskaita savarankiškas darbas. (2017 m. Vasario 27 d.). https://www.mokslobaze.lt/profesiniai-susirgimai-ju-tyrimas-ir-apskaita-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 12 d. 15:02
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema