Prūsų kalba

Kilmininkas (Gēnitiws) – rašomas sakinyje prieš žodį, kurį apibūdina, pvz.: Wūras anzānas saknis – seno ąžuolo šaknis (Wūras – kilmininkas, apibūdina ąžuolą). Daugiskaitos kilmininko galūnė yra tokia pati kaip vienaskaitos galininko galūnė, tad norint išvengti daugiareikšmiškumo prieš daugiskaitos kilmininką naudojame žodelį stēisan, pvz.: saknis stēisan wūran anzānan – šaknys senų ąžuolų.

Naudininkas (Dātiws) – a) Naudojamas atsakyti į klausimą kam?, pvz.: as tenginna pēismen tebbei – išsiunčiau tau laišką; b) Jungiamas su prielinksniu ezze (kai jis reiškia nuo), pvz.: Tenā pagāuwusi stan ezze tebbei – ji tai gavo nuo tavęs; c) Jungiamas su prielinksniais ēn ir pa. Jungiant su prielinksniu ēn sudaromas vietininkas, pvz.: as wīrst būwuns en buttu – būsiu name, jungiant su prielinksniu pa ˗˗ as bēi pa zemmei – buvau po žeme.

Galininkas (Akkuzatiws) - a) Veiksmažodis tiesiogiai jungiasi su daiktavardžiu galininko linksnyje, pvz.: as peisāwuns pēismenin – aš rašiau laišką; Tačiau sakinys aš nebijau mirties bus verčiamas į as ni bijja galas. Mirtis (gals) rašoma kilmininku, nes negali būti „bijota“ - neveikiamoji rūšis neegzistuoja; b) Jeigu jungiasi su prielinksniais sēn(su), prēi(prie, pas), pēr(už), ezze(apie) pvz.: sēn ten – su tavim, prei mērgan – pas mergą, ezze men – apie mane; c) Jeigu jungiasi su prielinksniais ēn arba pa, tada nurodo kryptį, pvz.:As wīrst gūbuns en buttan – eisiu į namą, As asma izgūbuns pa zemmin – išėjau po žeme; d) Junginyje su sēn funkcionuoja kaip įnagininkas, pvz.: As plūwa sen laīwan – plaukiau laivu;

Šauksmininkas (Wōkatiws) - archajiška forma, nenaudota literatūrinėje kalboje, bet savo poetiškumo atžvilgiu verta dėmesio, pvz.: wīrs - wīre! mīstan – mīste! rikīs – rīki! anguris – anguri! sūns – sūnu! pannu – pannu! spigsnā – spīgsna!