Psichikos raida, ontogenezė, filogenezė. Raidos periodizacija

Žmogaus raida skirstoma į fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę, ir šie aspektai atskirai nagrinėjami atskirose raidos stadijose. Raida prasideda nuo zigotos. Vaisiaus vystymasis iki gimimo vadinamas prenataliniu. Jau tuo periodu galimi raidos sutrikimai. Genetikai ir kiti specialistai stebi vaiko prenatalinę raidą (ypač tų, kurie turi didesnę įvairių sutrikimų riziką), kad kuo anksčiau nustatytų patologiją ir galėtų taikyti gydymo priemones. Periodas iki 10 dienų po gimimo vadinamas naujagymyste. Vaikas gimsta jau turėdamas išgyvenimui būtinus refleksus (čiulpimo, griebimo), jis labai jautrus tiek emociniams, tiek socialiniams dirgikliams.

Kūdikystė yra laikotarpis nuo gimimo iki tol, kol vaikas išmoksta vaikščioti. Specialistai gali vertinti vaiko motoriką, sugebėjimą bendrauti, kalbos įgūdžius, suvokimą, atmintį. Kūdikiai turi visus pagrindinius pojūčius, jie patys aktyviai ieško naujos informacijos ir stimulų.

Kalbos raida taip pat vyksta stadijomis. Nuo 6 mėn išskiriama čiauškėjimo stadija. Apie 8 mėn kūdikis pradeda kaupti atmintyje žodžius. Sakiniai atsiranda maždaug po 6 mėn nuo pirmųjų žodžių. Apie 1.5 – 2 m kalbos raida sulėtėja, nes tuo metu vaikas labai intensyviai mokosi vaikščioti.

Kartu su pažintine raida, vystosi ir socialinė. Pradeda formuotis prieraišumas.

Prieraišumo teorijos. Svarbiausi autoriai – J.