Psichologijos istorija

Psichologijos mokslo pavadinimas kyla iš graikų k. Ir reiškia ,,mokslas apie sielą . Iki maždaug xvii a.

Psichologijos mokslas yra gana jaunas, vadinamas ,,soft science , kaip ir kai kurie kiti socialiniai mokslai.

Apibrėžimas: psichologija yra mokslas apie elgesį ir psichinius procesus. Galime sakyti ir taip: psichologija – mokslas, tiriantis psichikos faktus,elgesį ir jo biologinius pagrindus. Tyrinėja smegenis ir nervų sistemą, kaip ji veikia. Taip pat tiria į tikslą nukreiptą elgesį, motyvaciją. Išmokimo procesus – kaip žmonės ar gyvūnai išmoksta vienaip ar kitaip elgtis.

Raidą – kaip individai vystosi. Tyrinėjami visi raidos aspektai – fiziniai, kognityviniai, psichosocialiniai. Temos apima prenatalinį vystymąsi (iki gimimo), motorinę raidą, lyties vaidmenų atsiradimą, prieraišumą, įvairias vaikų auklėjimo formas, suaugusio žmogaus raidą, senėjimą, mirimą ir mirtį.

Pažintinius procesus, Ką žmonės sužino, kaip įsimena informaciją, ją atkuria, kaip mąsto, ar visuomet tai daro logiškai, taip pat mąstymo ir kalbos ryšius. Taip pat jutiminius procesus – kaip jutimo organai mums suteikia informaciją apie išorinį pasaulį, kurios dėka mes vėliau jį suvokiame (pvz, smuiko garso bangos virtimas nerviniais impulsais ir vėliau mūsų suvokimu – nata d minor).

Individualius skirtumus – kuo žmonės skiriasi vienas nuo kito. Pavyzdžiai būtų intelektas, jo skirtumai, asmenybės tyrinėjimai (kaip ji vystosi, kaip ją vertinti, kaip paaiškinti), psichopatologija (sutrikęs elgesys), jos priežastys ir terapijos būdai.

Socialinį elgesį, Kaip individas elgiasi sąveikaudamas su kitais. Pavyzdžiui, socialinis suvokimas – kaip žmonės suvokia ir tyrinėja aplinkinį pasaulį. Kaip formuojasi požiūriai, ar jie keičiasi, kaip spėjame apie kitų žmonių elgesio priežastis. Kitos temos – konformiškumas, paklusimas, minios elgesys, altruizmas ir tprie teorinių galime priskirti bendrąją psichologiją (ji siejasi su psichologijos teorijų vystymu ir tyrimais, nagrinėja svarbiausius psichinius procesus – atmintį, pojūčius, suvokimą, mąstymą, kalbą ir pan. ); raidos psichologiją (nagrinėja žmogaus raidą per visą gyvenimą: nuo gimimo iki mirties); socialinę psichologiją (žmogaus kaip visuomenės dalies tyrinėjimas, jo elgesys su kitais, grupėje); asmenybės psichologiją (ji kuria ir tobulina asmenybės teorijas, kurių yra labai daug, visos jos netobulos); zoopsichologiją (tiria gyvūnų elgseną); patopsichologiją (nagrinėja psichikos sutrikimus) ir kt.