Psichologinės krizės ir traumos

Krizių ir traumų psichologija – viena iš svarbių šiuolaikinių taikomosios psichologijos šakų, tirianti psichologinių krizių ir traumų poveikį asmenybei, psichinei sveikatai, siekia nustatyti veiksmingus krizių ir traumų intervencijos metodus.

Specifinis, emociškai reikšmingas žmogui įvykis. Psichinio diskomforto būsena. Žmogus nežino ką daryti šioje naujoje gyvenimo situacijoje. Pagalbos galimybė Psichologinės krizės trukmė.

Baimė, kad toks pat įvykis vėl pasikartos.

Ūmi eiga (jeigu trunka 3 mėnesius ar trummpiau).

Lėtinė eiga (jeigu trunka ilgiau nei 3 mėnesius).

Sunku sutelkti dėmesį Sutrinka atmintis Perdėtas dirglumas Vystosi psichologinė amnezija Vystosi emocinis bukumas Pastebimi somatiniai sutrikimai Dažnai išsivysto psichozė, depresija, panika Dažnai išsivysto alkoholizmas.

Poilsis Aplinkinių emocinė parama Dibrifingas Individualios ir grupinės psichologinės konsultacijos 5 R strategija (Parkinson, 2000).

Tiek krizes, tiek ir psichologines traumas sukelia netikėtos situacijos. 2. Tiek krizes, tiek ir psichologines traumas lydi panašūs išgyvenimai: nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas. 3. Panašios pasekmės: įvairios ligos, priklausomybės ir t.t. 4. Kraštutinė krizių ir traumų pasekmė – savižudybė.

Psichologinė krizė – būsena, kurią išgyvena žmogus. Psichologinė trauma – išgyvenimas, kuris gali trukti ir labai trumpai, tačiau pasekmės gali lydėti labai ilgai. 2. Psichologinė krizė trunka ilgiausiai apie 2 mėnesius. Tuo tarpu psichologinės traumos pasekmės gali būti jaučiamos ilgą laiko tarpą, o kartais net ir visą gyvenimą. 3. Vienas ryškiausių psichologinės traumos požymių – išgyventa didelė grėsmė savo ar artimų žmonių sveikatai, gyvybei.