Psichoterapinių sistemų palyginimas


Psichoterapinių sistemų palyginimas. Jungo analitinė teorija. Išvardykite žinomus archetipus ir jų pasireiškimą realiame gyvenime. Kur slypi problemų šaknys. Kokius asmenybės tipus išskyrė Jungas ? Kokie šių asmenybių tipų esminiai bruožai. Atsakomybės samprata kognityvinėje ir egzistencinėje. Apibūdinkite sveiką asmenybę pagal kognityvinę. Sėkmingas tiek profesiniame , tiek asmeniniame gyvenime mano jog yra nevykėlis. Kuo skiriasi menkavertiškumo jausmuas nuo kompekso. Palyginti impulsų kontrolės mechanizmus individualios ir egzistencines. Paaiškinti pranašumo tikslų funkciją. Kaip psichodinaminė ir egzistencinėje mokykloje suprantamas idealus individas. Kuo panašus prichoanalitinės ir į asmenį orientuotos psichoterapinės sistemos patogenezės modelis. Kaip aiškina priklausomybes. Požiūris į idealų asmenį. Kas yra egzistencinis nerimas. Egsistencialitų požiūris į laivę ir atsakomybę. Koks Rogerso įnašas į psichoterapiją. Koks yra žmogus. Kokie geštaltinės ir egzisteninės panašumai. Bent 2 geštalto ribų sutrikimai. Kuo susijęs įsisamoninimas su organizmo savireguliacija.


Psichoterapija - tai informuotas ir sąmoningai taikomas klinikinių metodų ir tarpasmenių pozicijų taikymas, vykstantis iš nustatytų psichologinių principų skirtų padėti žmonėms keisti savo elgesį, mąstymą, emocijas ir/ar kitas asmenines savybes, kurias dalyvis pats pageidauja keisti. (Norcross 1990)

Būtinas sąmoningas kliento/paciento sutikimas, noras dalyvauti. Psichoterapija galima tik tuomet, kai pacientas nori keistis.

Yra skirtingos kliento/paciento bei terapeuto pozicijos, į kurias būtina atsižvelgti

Palaikomoji terapija - beveik tas pats, o gal netgi mažiau gilus metodas nei konsultavimas.

Teorija - teiginių rinkinys naudojamas paaiškinti tam tikros srities duomenis (Marx and Goodson, 1976)

Psichoterapijoje teorija, tai nuoseklus požiūris į žmogaus elgesį, psichopatologiją ir terapinio pokyčio mechanizmus. Kaip galima suprasti žmogaus būvį trikdančius dalykus (elgesio/mąstymo ar emocijų psichopalogiją, kuri trukdo gyventi, kelia nepatogumų) ir kaip juos keisti?

Numato, kaip rezultatas pasikeis, jeigu pasikeis poveikis - kas nutiktų, jeigu? Jeigu keisime procesą, kaip kįs padariniai?

Analogija su žemėlapiu: išėję iš pastato matome tik mažą dalį viso miesto, bendras pažinimas atsiranda tyrinėjant, kaip nuvažiuoti į kitą dalį (nueiti, su autobusu, ...), kokios yra artimiausios gatvės, namų numeriai? Vienu atveju labiausiai patogus, apsimokantis variantas pažinti miestą bus vienoks, kitu atveju kitoks (bando paaiškinti psichoterapeuto lankstumą). Taip pat ir apie žmogų žinome tik tiek, kiek šiuo momentu matome/girdime ir pan - skirtingi yra būdai jį pažinti, sritis, kurias teikėtų pažinti

Kiek yra teorijų? 400 suskaičiavo 1990 - vis dar auga skaičius.

Dabartinis gyvenimas ir sąveikos (egzistencinė, geštalt, į asmenį orientuota Rogers)

Tikslai (kur norima eiti. Pasiekus tikslą, ar pakeliui gali pasikeisti prioritetai, norai, atsirasti kitokių, naujų tikslų)

Sutrikimo pobūdis, stiprtumas, intensyvumas. Jeigu sunkiai serga, terapeuto tikslai ir veiksmai turi būti adekvatūs situacijai.

Įsisąmoninti, tapti sąmoningesniu. Suvokti tai, kad buvo pasąmonėje. Suprasti atstumą tarp realiojo aš ir norimo aš, plėsti suvokimą apie realųjį aš.

Patirti (emocijas, jausmus, prieraišumą, prieėmimą iš terapeuto (Priimti nėra tas pats, kas pritarti. Leisti žmogui būti tokiu, koks jis yra. Suprasti jį. Neatstumti dėl jo poelgių ar jausmų. Nebūtina ir kartais neteisinga yra pritarti jo poelgiams, mintims ar jausmams - pvz, konsultuojant nusikaltėlį),

Koreguoti - čia gali būti kaip įgūdžių lavinimas (pvz kaip valdyti pyktį, kaip jį išreikšti).

Verbalinis turinis (tai apie ką žmogus šneka psichoterapijoje, jos eigoje gali keistis. Iš pradžių gali pasakoti apie įvykius, kas buvo vaikystėje, kas vyksta dabar, pasakoja apie kitus asmenis? Vėliau ima labiau pasakoti apie tai kas yra dabar, koks yra tikslas, kokias išvadas daro, kaip jaučiasi, kaip siekia tikslo ir pan. Pokalbis nuo paviršutiniško ir daug aprėpiančio pereina prie gilesnio, detalesnio, labiau orientuoto į pačią problemą, daugiau pasakoja apie save patį, o ne apie aplinkinius. Įsivažiuoti, žodžiu, reikia prieš terapiją).

Santykis į save, kitus ir į aplinką (kas teisus, kas ne, kokia yra aplinka ir pan.)

Anksčiau nepriimtos patirties suvokimas (įsisąmonina kai kuriuos įvykius, jausmus. Tai kas atrodė nereikšminga, gali suprasti, jog buvo svarbu, paliko pėdsaką. Tam tikra patirtis gali būti išstumta, nepriimta, neįsisąmoninta.)

Per didelė ar per maža motyvacija yra susijusi su nerealiais įsivaizdavimais. Pvz., per didelė motyvacija kai paiso nerealių lūkesčių, siekia neįgyvendinamų tikslų, gali reguliariai vaikščioti bet nieko nepadaro tarp susitikimų.

  • Microsoft Word 80 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 30 puslapių (7794 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sandra
  • Psichoterapinių sistemų palyginimas
    10 - 2 balsai (-ų)
Psichoterapinių sistemų palyginimas . (2017 m. Lapkričio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/psichoterapiniu-sistemu-palyginimas.html Peržiūrėta 2018 m. Lapkričio 13 d. 02:23
×