Puota arba apie meilę

Platonas ieškojo tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie jo filosofijoje yra glaudžiai susiję.

Apolodoro ir bičiulio pašnekesys.

į puotą pas tragiką agatoną susirinko atėnų intelektualai. Puota vyko apolodoro vaikystės dienomis, kai agatonas laimėjo apdovanojimą už pirmąją savo tragediją, kitą dieną po to, kai jis drauge su choro nariais aukojo pergalės auką. (platonas (2000) puota arba apie meilę. Vilnius:aidai - p). Į puotą ėjas planotas šiek tiek atsilieka nuo aristodemo, kurį platonas pats ir pakvietė į puotą. Pakvietimas - tai gražus gestas, kuris rodo, jog atėnų intelektualai tikriausia buvo labai svetingi ir platonui net nekilo mintis, jog puotos šeimininkas supyks, kad jis atsives nekviestą svečią. O platono atsilikimas ir tai, kad jis ilgai kviestas neužėjo į vidų, taip pat biloja apie tai, kad jis buvo kažkuo išsiskiriantis, kitoks nei kiti, savotiškas. Manau, didžiajam filosofui, galbūt, reikėjo susikaupti, ką nors apmąstyti, pabūti vienam, ,,rasti ir įgauti‘‘ išminties, o tik tada prisijunkti prie kitų.

Atėjus platonui agatonas pakviečia jį įsitaisyti šalia, kad prie jo liesdamasis ir agatonas pasinaudotų sokrato išmintimi, kuri jį aplankė priebutyje, nes antraip jo manymu jis nebūtų pasitraukęs. Pasitraukimu, manau, agotonas pavadino sokrato atsilikimą ir delsimą ateiti į vidų. Sokratas į tai atsako pataikaudamas agatonui. : ,,jei išmintis būtų toks daiktas, kad, vienam prie kito prisilietus, tekėtų iš pilnesnio į tuštesnį, kaip vanduo vilnoniu siūlu iš pilnesnės taurės teka į tuštesnę. Jei ir su išmintimi taip būtų, dideliu turtu palaikyčiau įsitaisyti šalia tavęs: tikiu, kad prisipildyčiau iš tavęs gausios ir gražios išminties. ‘‘ (platonas (2000) puota arba apie meilę. Vilnius:aidai - 13p)ž manau to meto didis išminčius tik pasišaipė šeis žodžiais iš jauno, dar ne daug patyrusio agatonož.

Puotoje buvo pasiūlyta pasilengvinti išgertuves ir gerti tik savo malonumui ir pabendrauti sakant kalbas. Nutariama, kad iš visų dievų labiausiai nuskriaustas yra meilės dievas erotas, todėl nusprendžiama, kad kiekvienas puotos dalyvis iš eilės aukštins meilę ir jos dievą erotą. Kiekvieno pirmasis liaupsinti erotą pradėjo faidras. Jis savo liaupsias pradėjo šitaip: erotas esąs didis dievas, dievus ir žmones žavįs daugeliu dalykų, iš kurių ne pats menkiausias jo kilmė . (platonas puota, arba apie meilę ,aidai, 2000, p. ). juk būti vienu seniausių dievų – garbinga, - kalbėjo jis.