Radiologijoje naudojami matavimo vienetai Radiacijos matavimo prietaisai Dozimetrai


Įvadas. Radiologija. Radiologijoje naudojami matavimo vienetai. Bekerelis. Sivertas. Grėjus. Jonizuojančioji spinduliuotė. Radiacijos matavimo prietaisai. Vilsono kamera. Burbulinė kamera. Geigerio ir Miulerio skaitiklis. Dozimetrai. Išvados. Literatūros sąrašas.


Radiologijoje yra naudojami matavimo vienetai. Jie yra skirstomi į pagrindinius ir išvestinius. Tarptautinėje sistemoje yra trys pagrindiniai radiologiniai kiekiai: bekerelis, grėjus ir sivertas. [4]

Jonizuojančioji spinduliuotė gali būti skirstoma į: elektromagnetinę spinduliuotę, t.y. rentgeno ir gama spinduliuotė, bei dalelių spinduliuotę – alfa ir beta spinduliuotės. [6]

Dažniausiai naudojami detektoriai yra puslaidininkinis detektorius, jonizacijos kamera, Geigerio ir Miulerio skaitiklis, vielinė kamera, dozimetrai ir kt. Vieni pirmųjų detektorių yra burbulinė ir Vilsono kamera. Keli iš jų ir bus aptarti darbe. [8]

Darbo tikslas – išsiaiškinti kokie yra radiologijoje naudojami matavimo dydžiai ir prietaisai.

Išsiaiškinti kas yra jonizuojančioji spinduliuotė, ir kokie prietaisai yra naudojami aptikti jai.

Kadangi radioaktyvaus spinduliavimo kiekio atradimas buvo svarbus ir jie buvo sudaryti iš tikrinių vardų garsių mokslininkų, įskaitant Curie (Ci) ir X (R).Nuo 1960, naujas laikotarpis metrologijos ir standartizacijos, susijusios su universaliųjų sistemos vienetų atsiradimų plėtra - tarptautinė sistema (SI). Universalumas reiškia, kad sistema apima visas mokslo, technologijų, ekonomikos, žmonių ir veterinarinėje medicinoje sritis. Be to tarptautinė sistema turi šiuos privalumus: [4]

Dažniausiai naudojami detektoriai yra puslaidininkinis detektorius, jonizacijos kamera, Geigerio ir Miulerio skaitiklis, vielinė kamera, dozimetrai ir kt. Vieni pirmųjų detektorių yra burbulinė ir Vilsono kamera. [8]

Už Vilsono kameros išradimą Č.Vilsonui 1927 m. paskirta Nobelio premija. [16]

Šią kamerą 1952 m. sukonstravo D. A. Glezeris, kuris savo išradime apgręžė Vilsono kameros veikimo principą. Inde su stipriais langais laikomas koks nors skystis temperatūroje, aukštesnėje negu virimo temperatūra, ir padidintame slėgyje. Staiga sumažinus slėgį, skystis pereina į nestabilią perkaitinto skysčio būseną, kai tik taip atsitinka, išsiskyrusi energija priverčia skystį virti ir formuojasi burbuliukų pėdsakai. Paprastai pėdsakai būna iškreipti magnetinio lauko, kuris naudojamas dalelėms nukreipti (kad būtų lengviau jas identifikuoti). Jie visų pirma nusėda ant jonų. Jei tuo laiku per kamerą lekia greita jonizuojanti dalelė, ant jos paliktų jonų nusėda virtinė burbuliukų ir dalelės pėdsakas pasidaro aiškiai matomas. Tuo metu kamera apšviečiama ir pėdsakas fotografuojamas. Po to stūmoklis grąžinamas atgal, slėgis padidinamas, burbuliukai išsisklaido, ir kameros vidus vėl pasidaro skaidrus. [12, 16]

Buvo pasiektas darbo tikslas – išsiaiškinau, kad pagrindiniai naudojami matavimo vienetai radiologijoje yra trys: bekerelis, sivertas ir grėjus. Visi trys yra pavadinti mokslininkų vardais, kurie juos atrado, garbei.

Taip pat sužinojau apie prietaisus, kurie aptinka jonizuojančią spinduliuotę. Vieni iš seniausių būtų burbulinė ir Vilsono kameros, kurios yra naudojamos lyg šiol, ir Geigerio ir Miulerio skaitiklis, bei dozimetrai, tai yra prietaisas, kurį nešioja kiekvienas, dirbantis su radioaktyviomis medžiagomis.

Išsiaiškinau, kad yra keturios jonizuojančios spinduliuotės rūšys: alfa, beta ir gama spinduliuotės, bei rentgeno spinduliai. Pastarieji spinduliai yra labai plačiai naudojami medicinoje.

  • Microsoft Word 646 KB
  • 2018 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3048 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aiste
  • Radiologijoje naudojami matavimo vienetai Radiacijos matavimo prietaisai Dozimetrai
    10 - 1 balsai (-ų)
Radiologijoje naudojami matavimo vienetai Radiacijos matavimo prietaisai Dozimetrai. (2018 m. Balandžio 16 d.). https://www.mokslobaze.lt/radiologijoje-naudojami-matavimo-vienetai-radiacijos-matavimo-prietaisai-dozimetrai.html Peržiūrėta 2019 m. Lapkričio 11 d. 23:56
×
Užduokite klausimą bet kuria mokslo tema