Rašto atsiradimas pasaulyje


Įvadas. Rašto atsiradimas. Piešinių raštas – tai jau tikrojo rašto pradžia. Majų (ideografinis) raštas. Dantiraštis. Senovės Egipto hieroglifai. Alfabeto gimimas. Išvados.


Kiekvienas žmogus sutiktų su teiginiu, kad nei viena diena nepraeina be skaitymo ir rašymo. Raštas yra išties svarbus nuo seniausių laikų. Tai nėra tik priemonė komunikuoti. Žmogus – dvilypė būtybė: iš vienos pusės jis - gamtos dalis, todėl kaip ir kiti gyvūnai pasaulį jis priima per jutimus, o iš kitos pusės – žmonių visuomenės, sociumo dalis, kur veikia aukštesni negu tarp kitų gyvūnų bendravimo dėsniai, reikia aukštesnio laipsnio ryšių. Atėjo laikas, kai žmogui nebepakako pažinti pasaulį per jutimus. Jutiminis pažinimas praverčia tik tam žmogui, kuris tėra primityviame būvyje, kai jo mąstymas dar labai ribotas. Išprusimas, apsiskaitymas ir dvasinio pasaulio egzistavimas tiesiog sunkiai įsivaizduojamas, kai žmogus nemoka rašyti. Žmogus, kuris puoselėja savo dvasinį pasaulį, be rašto negali reikšti savo minčių, jausmų, emocijų, pergyvenimų, samprotavimų, vertinimų apie vienus ar kitus dalykus. Judrusis pasaulis be rašto žmogui yra nevaldomas, nes jis negali nei suprasti, nei prisidėti prie kultūros. O juk „kultūra, - kaip sakė Vydūnas, - yra žmogaus dvasios išsiveržimas iš gamtiškųjų sferų“. Štai tada, kai Dvasinis gyvenimas tiek įsigali, kad ima viršyti materialų gyvenimą ir yra svarbesnis, atsiranda poreikis daug sudėtingesnei komunikacijai tiek su pačiu savimi, tiek su aplinkiniais. Tuomet, žmogus priverstas ieškoti tos komunikacijos išraiškų. To meto ambicingas žmogus surado būdų kaip pažinti ir išreikšti pasaulį, neprieinamą tik jutimais. Tam jis pasinaudojo tik žmogui būdingu mąstymu, kalba, pasitelkęs įvarius ženklus savo mintims išreikšti. Komunikacijos pradžia buvo labai primityvi. Žmonėms bendrauti padėjo tik gestai ir garsai, o tam jie turėjo matyti vienas kitą. Dvasinis pasaulis ir raštas siejamas todėl, kad raštas tapo reikalingas ne vien tik materialinio pasaulio poreikiams tenkinti. Daugiau komunikacijos priemonių (ne tik gestų, judesių, garsų) imta ieškoti, nes žmogus tiesiog „sprogsta“ be išraiškos, jam būtina bendrauti ir jaustis suprastam. O visa tai yra dvasinio pasaulio poreikių patenkinimas.

Dar paplitęs buvo mazgų raštas. Ypač dažnai Pietų Amerikoje taip pranešimus perduodavo mazginiais – kipais. Jie buvo padaryti iš įvairių spalvų virvelių, kurios buvo suneriamos ant lazdelės. Tokiu būdu parašyto užrašo reikšmę lėmė taip kaip mazgas buvo užrišalas. Buvo svarbi jo forma ir žinoma, spalva. Jai dažniausiai užrašinėdavo skaičius, o rečiau – žodžius. Pavyzdžiui, paprastas mazgas reiškė skaičių 10, dvigubas skaičių 100, o trigubas skaičių 1000. Taip šis būdas bendrauti buvo naudingas išreikšti skaičiams. Geltonos varvelės buvo naudojamos auksui žymėti, balta – sidabrui, raudona - kariams suskaičiuoti ir panašiai. Mokslininkų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad kipai (mazgai) tiko ūkio apskaitai tvarkyti, o kiti sako, kad jais naudojosi, kad užrašyti eilėraščius. Toks raštas buvo naudojamas ir senovės kinų bendruomenėse, jis vadinosi „cze šen“. Šiuo raštu galima užrašyti ne tik skaičius, datas, bet ir įvarius gyvenimo faktus bei komentarus apie tai. Manoma, kad šis raštas galėjo gyvuoti ir Lietuvoje. Galbūt ne veltui išliko posakis – „užrišk mazgelį atminčiai“? Šiaurės Amerikoje tarp indėnų irokėzų bendruomenės buvo populiarios vampos juostos. Šiame rašte vietoj mazgų, buvo naudojami ne mazgai, o ant spalvotų virvelių sukabinti įvairių spalvų kiaukutai. Juos rinkdavo upių pakrantėse. Buvo aptikta raštų, kuriems parašyti reikėta net 6-7 tūkstančių kiaukutų.

  • Microsoft Word 29 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (3391 žodžiai)
  • Universitetas
  • Raminta
  • Rašto atsiradimas pasaulyje
    10 - 2 balsai (-ų)
Rašto atsiradimas pasaulyje. (2017 m. Gruodžio 07 d.). https://www.mokslobaze.lt/rasto-atsiradimas-pasaulyje.html Peržiūrėta 2018 m. Spalio 23 d. 01:33
×