Reakcija į stresą


Įvadas. Teorinė dalis. Stresas. Reakcija į stresą. Streso neatlaikymas. Streso simptomai. Polinkis į priklausomybes. Streso valdymas. Stresogeniniai faktoriai. Streso valdymo būdai. Stresą valdyti padeda. Kam reikalingas stresas? Stresas padeda gyventi. Įdomūs faktai apie stresą. Publikacijų apžvalga. I straipsnis „Universitetų dėstytojų darbo ir streso ypatumai“. Analizuojami temos aspektai. Tyrimo rezultatai. Daromos išvados. II straipsnis „Medicinos ir sveikatos mokslų studentų patiriamo streso ypatumai ir jo įtaka miego kokybei“. Analizuojami temos aspektai. Tyrimo rezultatai. Daromos išvados. Išvados. Literatūra ir kiti šaltiniai. Priedai.


Stresas gali turėti ir teigiamą puse, jog jis paskatina mus siekti užsibrėžtų tikslų ir tai yra savotiškas postūmis mus kažką keisti, kad streso nebūtų mūsų gyvenime.

Žmogui susidūrus su nedideliu stresoriumi įvyksta minėti fiziologiniai pokyčiai ir organizmo pajėgumas tampa didesnis nei ramybės būsenoje: raumenų jėga didėja, širdis plaka intensyviau, žmogus jaučiasi žvalesnis, darbingesnis, padidėja netgi atsparumas infekcinėms ligoms. Pavyzdžiui, jei žmogus ryte apsipila šaltu vandeniu ar daro mankštą, jis visą likusią dieną bus žvalesnis. Tai Selje vadino eustresu (geruoju stresu), kaip priešpriešą būsenai atsirandančiai veikiant ilgesniam ir intensyvesniam stresui - distresui. Kaip tik distresas siejasi su ligų išsivystymu.

Gyvenimas be streso būtų monotoniškas, be iššūkių. Vengdami streso, mes turėtumėme vengti bet kokių pokyčių: nesimokyti mokykloje, nes naujų žinių įsisavinimas yra susijęs su įtampa, nedaryti karjeros, nes tai verčia siekti vis naujų tikslų, net nebendrauti su kitais žmonėmis, nes niekada negali žinoti, kaip kitas žmogus pasielgs. Vargu ar tokį gyvenimą galima pavadinti pilnaverčiu.

Vidinė įtampa yra jėga, motyvuojanti mus keisti savo gyvenimą, keistis patiems, kažko siekti. Jei esame kuo nors nepatenkinti, t. y. išgyvename stresą, tai mus verčia būti aktyviais, kapstytis iš tos situacijos, ieškoti išeičių. Jei nejaustumėme įtampos ir su ja susijusių blogų emocijų, niekada nepasiryžtumėme spręsti savo gyvenimo problemų. Pavyzdžiui, žmogus nepatenkintas santykiais darbe, jaučiasi nepakankamai įvertintas, pats darbas nelabai įdomus, atlyginimas per mažas. Su darbu susijusi įtampa paskatina žmogų ieškoti išeities, galbūt, keisti darbą.

Neįprastose situacijose mes įgyjame naujos patirties ir todėl kitos panašios situacijos bus pakeliamos daug lengviau. Kritinėse situacijose mes mokomės. Pavyzdžiui, atleidimas iš darbo - tai nemalonus, skausmingas išgyvenimas, tačiau ir šioje situacijoje mes mokomės: tai galimybė suprasti, ką dariau ne taip, kad mane atleido ir šią patirtį panaudoti naujame darbe.

Gyvenimo sunkumai mus stiprina. Juos įveikę mes pajuntame didesnį pasitikėjimą savimi, tampame labiau užgrūdintais. Net patys sunkiausi įvykiai mus brandina. Arti žūties buvusių žmonių požiūris į gyvenimą pasikeičia: mažėja jų suinteresuotumas materialinėmis vertybėmis, atsigręžiama į šeimos ir dvasines vertybes. Jie pradeda geriau suprasti, kad gyvenimas yra baigtinis ir tuo pačiu pradeda labiau jį vertinti. Taip įgyjama išmintis.

Bendrai nelaimę įveikę žmonės tampa artimesni vienas kitam, tarp jų atsiranda tikras, gilus tarpusavio supratimas. Nelaimėje mes atrandame tikrus draugus. Pavyzdžiui, įvykus nelaimei susirenka visi po pasaulį išsibarstę ir, gal kiek vienas nuo kito nutolę šeimos nariai, kad kartu įveiktų sudėtingą situaciją, kad paguostų, palaikytų vienas kitą.

Lietuvos aukštojo mokslo sistemos transformacijos ir nesibaigiančios reformos yra vienas pagrindinių Lietuvos aukštųjų mokyklų gyvenimo akcentų pastaruosius du dešimtmečius. Universitetai skatinami „modernizuotis“, „adaptuotis“ ir tapti „konkurencingi“, „efektyvesni“, „orientuoti į paslaugas“, „labiau socialiai priimtini“, „atviri“ ir pan. Visas šias „gražias“ veiklas turi atlikti universitetų mokslininkai ir dėstytojai. Stebint nesibaigiantį universitetų ir studijų reformų procesą Lietuvoje, susidaro įspūdis, kad pagrindiniai šio proceso veikėjai yra universitetų vadovai ir studentai. Akademinis personalas dažniausiai vertinamas neigiamai arba į jį nekreipiama jokio dėmesio. Dėstytojų nuomonių, jų sunkumų ir savijautos besikeičiančio universiteto situacijoje tyrimų beveik nėra, todėl tyrime siekiama išanalizuoti įvairių šalies universitetų dėstytojų požiūrį į savo darbą ir dėstytojų darbo veiklų stresiškumą. Kai kurie klausimai ir skalės buvo skiriami dėstytojui požiūriui į savo darbą (darbo krūvį, prioritetus ir pan.), pasitenkinimui darbu įvertinti.

  • Microsoft Word 319 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3789 žodžiai)
  • Universitetas
  • Gabrielė
  • Reakcija į stresą
    10 - 1 balsai (-ų)
Reakcija į stresą. (2020 m. Sausio 13 d.). https://www.mokslobaze.lt/reakcija-i-stresa.html Peržiūrėta 2020 m. Gruodžio 01 d. 22:43
×
35 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo