Renesanso muzikinės kultūros bruožai


Renesanso muzikinė kultūra. Svarbiausios renesanso polifoninės muzikos mokyklos. Instrumentinė muzika xvi amžiuje. Vokalinės muzikos aranžuotės. Preliudas , fantazija. Klavesinai bei klavikordas. Viola da gamba. Viola da braccio. Trimitai , trombonai , cinkas. Iškilminga , lėta pavana ir greita galjarda , taip pat pasamezzo ir saltarellas.


Viduramžių epochą užbaigia renesanso laikotarpis ( renaissance pranc. - atgimimas). Renesansas susiformavo Italijoje ir ten gyvavo XIV - XVI a. Kitose Vakarų ir Centrinės Europos šalyse - nuo XV iki XVII a. vidurio .

XIV amžius iš pagrindų pakeitė Europą ir europiečius. Katalikų bažnyčia, kuria rėmėsi viduramžių kultūra ir pasaulėžiūra, išgyveno sunkią krizę. Tačiau po šimto metų ši krizė iškilo dar akivaizdžiau reformacijos pavidalu. Šįkart ji reiškė jau bažnytinių tiesų skilimą.

Šios permainos Europoje sukūrė ne tik naują politinę, bet ir dvasinę bei kultūrinę situaciją. Bažnyčia pamažu nustojo buvusi žmogaus pasaulėžiūros centrine ašimi, jo sąmonėje ėmė skirtis tikėjimo ir bažnyčios sąvokos. Stiprėja pasaulietiškumas: muzikoje tai pirmiausia pasaulietinių žanrų iškilimas. Pasaulietinė muzika jau XIV a. viduryje ėmė lemti kuriamos muzikos stilių ir nuo tol visos muzikos naujovės reiškėsi daugiausia pasaulietiniuose žanruose. Bažnytinė muzika užėmė konservatyvią, tradicijas išlaikančią poziciją, kuri išliko per visus paskesnius amžius.

Bažnyčia ėmė reikšti savo neigiamą poziciją kuriamos modernios muzikos atžvilgiu jau XIII a. viduryje, kai buvo suabejota polifoninės muzikos tinkamumu pamaldoms. Paskutiniame amžiaus ketvirtyje buvo uždraustas motetų giedojimas bažnyčioje.

Renesanso estetinio idealo formavimuisi didelę įtaką darė perėjimas nuo viduramžių teocentrinės kultūros prie antropocentrinės . Teocentrinėje kultūroje tik Dievas yra aukščiausioji ir vienintelė etinė, estetinė , filosofinė vertybė . Antropocentrinėje kultūroje svarbiausia vertybe tampa žmogus. Dėl tokio pasaulietiško , universalaus , ypatingo požiūrio į žmogų ir jo gyvenimą , renesansas vadinamas humanizmo (žmogiškas ) epocha , o jo propaguotojai - humanistais . Žymiausi humanistai - italai: Petrarka , Bokačas , da Vinči , Mikelandželas , Rafaelis ; prancūzai: Montenis , Rable ; anglai: Bekonas , Šekspyras ; ispanas Servantesas , vokietis Diureris ir kt.

Muzikoje renesansas prasidėjo XV a. viduryje. Tuo metu pradeda reikštis anglų ir nyderlandų muzikinio renesanso pradininkai Džonas Dansteiblas ( anglas) ir Gijomas Diufaji ( nyderlandietis), formuojasi nyderlandų polifoninė mokykla , renesansiškasis harmonijos ir grožio muzikoje idealas.

irsta senovinių dermių sistema, pradeda formuotis mažoro - minoro sistema;

idealu tampa paprasta, jausminga, išraiškinga, daininga melodija, kurios natūralus skaidymas susijęs su žmogaus kvėpavimu.

Kadangi renesanso klestėjimo centrai mene ir muzikoje iš esmės skiriasi, muzikos istorikai dažnai renesansą įvardija kaip Nyderlandų vokalinės polifonijos laikotarpį.

Nyderlandų mokykloje (XV-XVI a.) susiformavo naujoviška muzikos kalba, kurios pirmtakai buvo racionalioji prancūzų ars nova technika, novatoriški anglų muzikos terciniai sąskambiai ir daininga italų melodika. Joje susiklostė griežtasis polifoninis stilius, su jam būdingu choriniu dainavimu a cappella . Svarbiausieji žanrai buvo : mišios , motetai , polifoninės šansonos bei madrigalai , frotolos , vilanelos , kanconetės ( t. y. dainos ) .

  • Microsoft Word 24 KB
  • 2020 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2786 žodžiai)
  • Gimnazija
  • Urte
  • Renesanso muzikinės kultūros bruožai
    10 - 2 balsai (-ų)
Renesanso muzikinės kultūros bruožai. (2020 m. Lapkričio 25 d.). https://www.mokslobaze.lt/renesanso-muzikines-kulturos-bruozai.html Peržiūrėta 2021 m. Sausio 21 d. 18:35
×
38 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo