Ribinis metalo tepimas

Stūmoklių, stūmoklinių žiedų, kryžmių, apdirbimo įrankių paviršiai periodiškai dirba ribinio tepimo sąlygomis. Dirbant mašinai, vyksta hidrodinaminis tepimas ir kieti paviršiai mažai liečiasi arba visai nesiliečia vienas prie kito. Tačiau kai mašina pradeda judėti iš ramybės būsenos, pagrindinis tepalo sluoksnis būna išspaustas iš darbinės zonos. Šiuo atveju ant paviršių likusi tik kelių molekulinių sluoksnių storio absorbcinė plėvelė. Nors ji gana tvirtai sukibusi su metaliniu paviršiumi molekulinėmis jėgomis, tačiau neturi tokių pat savybių kaip skystis dideliame tūryje. Kai sąlygos itin blogos, ši plėvelė gali nusitrinti arba sudegti, o darbiniai paviršiai – sukibti, todėl būtina naudoti kitąją tepimo medžiagą, pavyzdžiui, grafitą, arba padengti metalus oksidais, sulfidais ir kt.

Jeigu darbo sąlygos neužtikrina hidrodinaminio tepimo, tai ribinis tepimas paprastai papildomas mišriuoju tepimu. Esant nemažam tepimo medžiagos kiekiui tuštumose tarp nelygumų, vyksta dalinė paviršiaus sąveika.

Ribinis slystančių metalų tepimas pavaizduotas paveiklėlyje nr. 2. Ribinė metalų trintis vyksta atkarpose Ai. Ten didžiausi paviršiaus išsikišimai ir dėl veikiančios jėgos W tepalas yra išspaudžiamas iš tarpelio tarp kūnų, lieka tik 2 ribinė tepalo plėvelės, pritrauktos prie kiekvieno paviršiaus, šie sluoksniai nesudaro klampiosios trinties.

Detalės gali būti išskirtos bet kurios tepimo medžiagos sluoksniu, kuri sumažintų trinties koeficientą. Tarpusavyje sąveikaujančias tribologines detales veikia aplinka, kuri paprastai ir būna dujos ar skysčiai. Pavyzdžiui, trinties poromis gali būti įvairios mašinų detalės, kurios pagamintos iš metalo ar kitų medžiagų. Detalių savybės veikia tribologinės sistemos struktūrą. Savybės priklauso nuo kūno rūšies, kuris dalyvauja tiesioginiame procese.