Romas Kalanta. Jo paveikslas

Be to neslėpė ir to , kad norėjo būti kunigu. Į tai be abejo negalėjo neatkrepti dėmesio mokyklos vadovybė , ypač , kai romas tai atskleisdavo savo rašto darbuose. Galiauatsiliepdavo toliasniam gyvenimui : pagal vienus šaltinius , po trečio karto mokinys buvo šalinamas iš mokyklos , pagal kitus buvo paliekamas mokykloje , tačiau atestate buvo įrašomi.

žodžiai , jog jis yra atsilikęs ir studijuoti aukštojoje mokykloje negali. Tokiu atveju mokinys privalo eiti dirbti į fabriką. Kažkas panašaus nutiko ir romui. Romas , priklausydamas komjaunuolių organizacijai , labai vykusiai atsilaikė prieš brukamą sovietinę ideologiją. Labai tikėtina , jog tai padaryti jam padėjo tvirtos ir tikslios Lietuvos istorijos žinios, bei religinės pažiūros. Tačiau faktas lieka faktu , kad visa pedagoginė komunistinio auklėjimo sistema nepajėgė išmušti Lietuvybės dvasios. Romo kalantos konfliktą su visuomene pagilino dar ir tai , kad jis priklausė hipių organizacijpasipriešinimas buitiškai virto i daug platesnį sąjūdį , kuris apėmė ir tikslą išsivaduoti iš sovietų.

Pasak romą pažinojusių bendraamžių , vaikinas buvo tylaus ir ramaus būdo , visada mandagus su tėvais ir kaimynais ir apskritai pažangus moksleivis draugų tarpe , turėjo meninių.

Svarstoma būtent sąskrydžio metu. Yra žinoma , kad hipiai nutarė susideginti vienu metu estijoje ir latvijoje , tačiau dėl neaiškių priežasčių kaimyninėse valstybėse tas neįvyko. Nežinia ar burtai, ar likimas lėmė romui susideginti , nes visą informaciją apie ryšius su kitomis esančiame prie dabartinio muzikinio teatro iš netolimos bažnyčios suskambėjo varpai , kviečiantys į pamaldas. Atokiau sėdėjusi moteris prie fontano pasakoja liudininko akimis:ragindamas Lietuvius nepasiduoti ir kovoti su okupantais. Baigęs kalbą , atsistojo, nusiavė batus, pasidėjo laikrodį ir pradėjo šlakstytis tuo skysčiu.